2014 m. lapkričio 28 d.

ES direktyvai reikės palaikymo

ES direktyva dėl nefinansinės informacijos atskleidimo nepadės verslui tapti labiau atsakingu. Greičiau padės pradėti būti atskaitingu tą verslą, kuris šiuo metu nesidomi socialine atsakomybe. Apie tai ir apskritai – ar direktyvos, ar etika turi reguliuoti verslo atsakomybę – diskutavo svečiai, lapkričio 28 d. susirinkę į atsakingo verslo konferenciją – pirmąjį metinį LAVA renginį.

Į konferenciją susirinko beveik 60 dalyvių, besidominčių organizacijų socialine atsakomybe (OSA), jos diegimo praktika ir galimybėmis bei mokslo (KTU) ir nevyriausybinių organizacijų („Transparency International“) požiūriu.

Konferencijos dalyvius pasveikinti atvyko Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, pabrėžusi verslo dialogo su ministerija svarbą.

Ministrės teigimu, socialinės atsakomybės idėją ji puoselėjo dar nebūdama ministre, todėl itin gerai supranta jos reikšmę ir siekį didinti svarbą.

LAVA konferencija 2014-11-28/LAVA konf2.jpg

„Džiaugiuosi verslo žmonėmis, kurie suprantą verslą ne vien kaip pelną, o kur kas plačiau. Svarbiausias turtas yra žmogus – investuodami į jo supratimą, turėsime ir gerus verslo rezultatus, ir brandžią visuomenę. „ – sakė A. Pabedinskienė, akcentuodama renginio svarbą ir pabrėždama, kad OSA tema ypač aktuali kalbant apie mažąsias įmones ir įmones regionuose.

Ministrės teigimu, stambusis verslas per daugelį metų jau tapo brandesnis ir ĮSA klausimai jų darbotvarkėje yra natūralūs. Bet mažieji ir pradedantieji verslą turėtų labai aiškiai išgirsti šią temą. Būtent regionuose per socialinės atsakomybės prizmę galima išspręsti daugelį klausimų verslo bendruomenėje.

 Kiek verslas pažengęs Lietuvoje

LAVA Tarybos pirmininkė Audronė Alijošiutė apžvelgė Lietuvos atsakingo verslo atskaitingumą – ką ir kaip atskleidžia įmonės ir organizacijos, siekiančios būti socialiai atsakingos.

Images/LAVA konferencija 2014-11-28/LAVA konf3.jpg

Konferencijos moderatorius Linas Kontrimas.

Iš tiesų – kam ta ataskaita? Juk gerus darbus reikia daryti tyliai? Labai gaji tokia nuomonė, tačiau atsakingo verslo atveju ji negalioja. Ataskaita reikalinga tam, kad verslas pripažintų, o visuomenė susipažintų su organizacijos socialiniais ir aplinkai daromais poveikiais jo veikloje, deklaruotų susijus suinteresuotųjų šalių lūkesčius. Tai padeda  įgyvendinti strategijas, pateisinant  šiuos lūkesčius taip, kad būtų  generuojama socialinė ir aplinkosauginė nauda, tuo pat metu užtikrinant vertę verslui

Tačiau šiuo metu Lietuvoje verslo atskleidžiamos informacijos kokybė ir kiekis tarp įmonių labai skiriasi. Todėl suinteresuotosioms šalims sunku suprasti ir palyginti bendrovių būklę ir veiklos rezultatus. Todėl vienas esminių LAVA siekių – rasti vieningą sistemą, indeksą, kurio pagrindu visus darbus būtų galima matuoti tuo pačiu matu.

Mokslo pozicija

Dr. Rita Vilkė, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Socialinės atsakomybės tyrimų centro tyrėja, pabrėžė, kad ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jau neabejojama, kad organizacijos privalo būti socialiai atsakingos – jų verslumo lygis vertinamas remiantis socialinio priimtinumo kriterijais.

Visuotinai pripažįstama, kad siekiant nustatyti tvarumui kylančią riziką ir padidinti investuotojų ir vartotojų pasitikėjimą, įmonėms svarbu skelbti su tvarumu susijusią informaciją, pvz., apie socialinius ir aplinkos veiksnius.  „Nefinansinės informacijos atskleidimas iš tikrųjų yra labai svarbus žingsnis siekiant pereiti prie tvarios pasaulinės ekonomikos, kurioje ilgalaikis pelningumas derinamas su socialiniu teisingumu ir aplinkos apsauga. “ (ES direktyva).

R. Vilkės teigimu, šalies institucinė ir normatyvinė aplinka yra labai svarbus veiksnys, apsprendžiantis socialinės apskaitos praktiką ir poveikį įmonės finansiniams rezultatams (Dagilienė, 2014). Todėl nuo to, kokius nacionalinius teisės aktus per 2015 m. parengsime direktyvai įdiegti, ženkliai priklausys organizacijų socialinės atsakomybės plėtra ir ateitis Lietuvoje.

Skaidrumas prieš korupciją

Vienas konferencijos pranešėjų – „Transparency International“ Lietuvos padalinio vadovas Sergejus Muravjovas pristatė dar šiais metais atliktą 124 didžiausių tarptautinių akcinių bendrovių tyrimą, kuriame buvo vertinamas viešai teikiamos informacijos išsamumas 3 srityse: antikorupciniai  įsipareigojimai, organizacinės struktūros skaidrumas, finansinė informacija apie savo veiklą užsienyje.

Rezultatai atskleidė, kad 7 iš 10 bendrovių neviešina kitose valstybėse sumokamų mokesčių, 4 iš 10 neteikia informacijos apie užsienyje gaunamas pajamas ir tik kas antra viešina politikams skiriamą paramą. Images/LAVA konferencija 2014-11-28/LAVA konf_diskusija.jpg

Teisės aktų reikšmė: direktyva – padės ar stabdys?

Kiek ES direktyva padės diegti socialinės atsakomybės kultūrą organizacijų verslo aplinkoje labai priklausys nuo nacionalinių teisės aktų, kurie apibrėš, kaip kiekviena šalis, ES narė, įgyvendins direktyvos siūlymus.  

Plačiau apie tai konferencijos dalyviams pasakojo Audito ir Apskaitos tarnybos direktorius dr. Audrius Linartas, apie tai su renginio svečiasis kalbėjosi diskusijos dalyviai (foto iš kairės į dešinę: Jelena Polijančuk, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sergejus Muravjovas, "Transparency International, Paulius Stonis, AB LESTO, Lina Morkūnienė, "Konekesko", Renata Gaudinskaitė, TEO).

 Audito ir apskaitos atstovas pabrėžė, kad teisės aktai turi netapti papildoma našta verslui. Dr. A. Linartas papasakojo apie minimalias nefinansinės informacijos atskleidimo apimtis bei sistemas (standartus), taip pat pristatė vadinamąją  „saugaus uosto“ išimtį: išimtiniais atvejais galima leisti neatskleisti informacijos apie būsimus pokyčius arba su vykstančiomis derybomis susijusius klausimus, jei atskleidimas galėtų pakenkti komercinei atitinkamos įmonės padėčiai ir jei tuo netrukdoma suprasti įmonės pokyčius, veiklos rezultatus, būklę ir jos veiklos poveikį.

Nacionaliniai teisės aktai direktyvai diegti turi būti parengti iki 2016-12-06, o įmonės turės taikyti ją nuo 2017-01-01.. ES direktyva siūlo paliesti stambesniojo – nuo 500 darbuotojų turinčio – verslo segmentą.

Direktyva siekiama įpareigos didžiąsias įmones kasmet viešai skelbti ataskaitas, kurios apimtų informaciją apie kiekvienoje valstybėje narėje ir trečiojoje šalyje, kurioje jos veikia, gautą pelną, sumokėtus pelno mokesčius ir gautas viešąsias subsidijas. Valstybė taip pat gali reikalauti, kad nefinansinėje ataskaitoje pateikta informacija būtų patikrinta nepriklausomo užtikrinimo paslaugų tiekėjo.

Taigi, reziumuojant diskusijoje buvo prieita išvados  – ES direktyva dėl nefinansinės informacijos atskleidimo tikrai netaps įrankiu paversti verslą labiau atsakingu. Greičiau – būti labiau atskaitingu. Tačiau kiek ir kaip mes užsibrėšime pasiekti – priklausys nuo mūsų pačių.


LAVA inf. 

Narystės forma

Ataskaitos

D. U. K.

Kontaktai / Contacts