2015 m. balandžio 19 d.

LAVA spaudoje: Ateities verslas – tik atsakingas

Ramutės Šulčienės straipsnis, leidinys - „Savaitė šeimai“

Ateities verslas – tik atsakingas

Dar 1976 m. Nobelio premijos laureatas JAV ekonomistas Miltonas Friedmanas įtikinėjo, kad verslas turi vienintelį tikslą – didinti pelną. Ir tikrai – koks verslas be pelno? Visgi šiandien svarbu ir kaip tas pelnas uždirbamas, kokį poveikį jis daro žmonėms bei aplinkai.

Įsivaizduokite, jog prieš jus padėtos dvi vienodos sudėties arba techninių savybių prekės. Tarkime, du šokoladai ir du telefonai. Kas nulems jūsų pasirinkimą: pakuotės spalva, prekės ženklo žinomumas, kaina? O jei ji skiriasi vos keliais centais? Išties sunku pasirinkti.

Tik ne atsakingam pirkėjui, kurių pasaulyje vis daugėja. Šie žmonės iš anksto pasidomi ne tik gaminiu, bet ir jį pagaminusia įmone. Ir net jei tenka sumokėti brangiau, renkasi sąžiningus, socialiai atsakingus gamintojus. Deja, susivokti, kurie tikrai atsakingi, o kurie tik bando šiuo triuku privilioti daugiau klientų, gali būti sudėtinga.

Audronė Alijošiutė, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) Tarybos pirmininkė pastebi, kad pirkėjai neatpažįsta ir nevertina verslo atsakomybės tiek, kad ji akivaizdžiai apsimokėtų.

Todėl vienas iš 2013 m. įkurtos LAVA tikslų – ugdyti vartotoją, paaiškinti jam apie atsakingų įmonių veiklas.

Veidmainių žaidimai

Dar neseniai savo įvaizdį įmonės gerino, užsiimdamos tik labdaringa veikla. Paprastai sakant, paaukodamos pinigų. Tai išties pagirtina, visgi tai tik pirmas žingsnis verslo socialinės atsakomybės link. O kartais net nesusijęs su socialine atsakomybe. Juk galima per Kalėdas aukoti, bet visus metus darbuotojams atlyginimą mokėti „vokeliuose“ ar nesumokėti už viršvalandžius...

A. Alijošiutė pabrėžia, kad socialinė atsakomybė – tai visos įmonės strategijos peržiūra. „Paprastas pavyzdys: įmonė lengva ranka bet kam teikia vartojimo paskolas, skurdina visuomenę, bet rinkoje save pristato kaip socialiai atsakingą kompaniją – esą, rūpinamės aplinka, renkame šiukšles.Tai akivaizdus „smegenų plovimas“ sako pašnekovė ir priduria, kad panašūs atvejai meta didelį šešėlį tiems, kurie išties nori būti atsakingais. Kita vertus, yra ir tokių organizacijų, kurios daro, bet nesireklamuoja.

„Pasidomėkime – yra įmonių, kurios sudaro geras salygas ir įdarbina žmones su negalia, rūpinasi bendruomenių saugumu, kuria puikias sąlygas darbuotojams, skatina jų kūrybiškumą. Daug įmonių jau neįsivaizduoja savo veiklos kitokios. Negalime ignoruoti fakto, kad suprastėjus aplinkos kokybei, didėjant skurdui, verslui taip pat pat mažėja galimybių veikti pelningai“, – konstatuotoja A. Alijošiutė.

Ji džiaugiasi, kad gimsta naujų partnerysčių: verslas-viešasis sektorius, verslas-nevyriausybininkai, iš kurių gali išlošti visi. Pavyzdžiui, įmonė stato naują parduotuvę, o kartu atnaujina, įrengia infrastruktūrą, pagerina susisiekimo galimybes. Kad ši aplinka būtų pritaikyta ir negalią turintiems asmenims, pasiūlymus pateikia ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, dirbantys su šiais žmonėmis.

Dėmesys darbuotojams ir įstatymams

Amerikiečių mokslininkas Archie B. Carroll įsitikinęs, kad kompanija negali būti vadinama socialiai atsakinga, jei viena ranka ką nors glosto, o kita skriaudžia darbuotojus ar gamtą. A. B. Carroll sudarė piramidę, kuria paaiškina, kas gi toji socialinė įmonė atsakomybė.

Piramidės pagrindą, anot mokslininko, sudaro ne filantropija, o ekonominė atsakomybė. Ir ji prasideda įmonės viduje. Tai reiškia, kad darbuotojai džiaugiasi saugiu ir gerai apmokamu darbu, socialinėmis garantijomis. O pirkėjai – kokybiškais gaminiais ar paslaugomis už sąžiningą kainą.

Antroje pagal svarbumą vietoje – juridinė atsakomybė. Socialiai atsakinga įmonė neslepia mokesčių, atlyginimus moka ne „vokeliuose“ ir nebando apeiti jokių įstatymų: nei susijusių su žmonėmis, nei aplinka. Pilietiškumas, tolerancija, atvirumas visuomenei – tai trečioji piramidės pakopa, kuria mokslininkas pavadino etine atsakomybe.

Socialiai atsakingai įmonei rūpi, kas vyksta už jų tvoros. Ji įsitraukia arba pati organizuoja socialines akcijas ir pan. Pavyzdžiui, kviečia studentus atlikti praktiką, mokinius – susipažinti su profesijomis, prižiūri aplinką, kurioje vykdo veiklą, ir t. t. Na, o galiausiai, galima pagalvoti ir apie filantropiją...

Socialinė atsakomybė geriausiai gali pasireikšti pačiose įmonės kuriamose paslaugose. Štai visai neseniai dvi gerai žinomos Lietuvos telekomunikacijų įmonės prisijungė prie „Interpolo" iniciatyvos dėl vaikų apsaugos internete. Jos pradėjo naudoti tam tikrą sistemą, dėl kurios interneto svetainės su vaikų seksualinio išnaudojimo turiniu nebepasiekia vartotojų. Blogiausių svetainių sąrašą sudaro ir nuolat atnaujina „Interpolas".

Matuojame naudą

Tiksliai įvardyti, kas kiek ir kam gero padarė, labai sudėtinga. Visa apimančių tyrime nėra nei pasaulyje, nei Lietuvoje. Jungtinių Tautų vystymo programos užsakymu prieš daugiau nei metus buvo pabandyta paskaičiuoti, kokią realią naudą socialinė atsakomybė teikia pačioms įmonėms.

Nustatyta, kad daugiausiai ekonominės grąžos kompanijos sulaukia, kai iniciatyvos susijusios su darbuotojais, jų gerovės kūrimu. Ši grąža siekia 133 procentus. Mažiausiai – 33 procentus grąžos, sukuria aplinkosauginės iniciatyvos.

Tai nereiškia, jog jos nevertingos. Greičiausiai grąža nedidelė, nes tausojančios aplinką technologijos labai brangios. Anot A. Alijošiutės, būti atsakingu – reiškia būti novatorišku, ieškoti kitokių sprendimų.

„Aplinkosauginiai teisiniai reikalavimai vis griežtėja ir ateityje tikrai išliks panaši tendencija. Įmonės, kurios daro daugiau, nei šiandien reikalauja teisės aktai, nuolat investuoja į aplinkosaugines inovacijas, išlošia finansiškai, nes labai greitai prisitaiko prie pokyčių. Laimi ir tie, kurie atsakingai vertina darbuotojus. Įmonė, kuri puoselėja savo žmogiškąjį kapitalą, visada galės girtis nedidele darbuotojų kaita ir galimybe pritraukti geriausius darbuotojus“, – tvirtina pašnekovė.

Geriausiųjų įvertinamas

Kiekvienais metais paskelbiami įvairūs socialiai atsakingiausių įmonių tyrimai ir sąrašai. Nors jie truputį skiriasi, kelių pasaulinių kompanijų pavadinimai kartojasi itin dažnai. Tai – Apple, Microsoft, Walt Disney, BMW, Google, Nestle, Johnson&Johnson.

Vieną didžiausių tyrimų atlieka Niujorke įsikūrusi konsultacijų įmonė „Reputation institute“. Jo apklausose dalyvauja tūkstančiai žmonių iš 15 didžiausių pasaulio valstybių.

Įvertinus kompanijų veiklą aplinkosaugos, visuomeninės veiklos, darbo sąlygų ir valdžios politikos srityse, socialiai atsakingiausia įmone paskelbta Google. Ji ne tik skyrė 1 mlrd. JAV dolerių atsinaujinančių energijos išteklių projektams, bet ir yra geidžiamiausia darbovietė pasaulyje.

Lietuvoje taip pat kasmet paskelbiami atsakingiausieji. Nacionalinius atsakingo verslo apdovanojimus organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2014-ųjų geriausieji dar tik renkami, o 2013 m. pagrindiniu apdovanojimu džiaugėsi įmonė „Lifosa“. Taip pat įvertinti „Lietuvos geležinkeliai“, „Danske bank“, DNB bankas, Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, „Antalis“ ir kt.

Pagirtina ir sumanu
  • Kai kurios kompanijos užsiimti labdara sumaniai paskatina savo darbuotojus. Vienas pavyzdžių – įmonės „Teo“ (laimėjusios atsakingiausios įmonės titulą 2009–2011 m.) sprendimas leisti patiems darbuotojams nuspręsti, kam jie norėtų paaukoti paramai skirtus įmonės pinigus. Kiekvienas darbuotojas gauna nedidelę sumą, kurią paaukoja savo nuožiūra vienam iš pasiūlytų projektų ar organizacijų.
  • Gavusi Europos Sąjungos paramą, 2010 m. pradžioje Vilkyškių pieninė įkūrė vaikų priežiūros kambarį. Kaip ir įprastame darželyje, čia vaikai miega, valgo, žaidžia, yra ugdomi. Darželį gali lankyti visų pieninės darbuotojų vaikučiai, jei jų šeimoje vienam nariui mėnesinių pajamų tenka mažiau nei 1050 litų. Nuo 2013 m., pasibaigus projekto lėšoms, iniciatyvą finansuoja pati įmonė.
Narystės forma

Ataskaitos

D. U. K.

Kontaktai / Contacts