2015 m. spalio 14 d.

Verslui, visuomenei, valstybei - konferencija apie organizacijų atsakomybę

2015 m. spalio 14 d. Vyriausybės kanceliarija kartu su Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA) organizavo atvirojo pažangos forumo konferenciją, skirtą socialiai atsakingo verslo temai. Šis renginys kartu yra ir metinė Lietuvos atsakingo verslo asociacijos LAVA konferencija.

Skaitytų pranešimų medžiaga ir fotogalerija
Renginio programa


2015: kur link judame?

Į renginį, pavadintą „Socialiai atsakingas verslas 2015: kur link judame?“, susirinko per 100 dalyvių, atstovaujančių Vyriausybės, verslo, mokslo ir nevyriausybinį sektorių.

Renginio dalyviai diskutavo apie socialinės atsakomybės plėtros įtaką ateities verslui ir darbo rinkai, nagrinėjo viešojo sektoriaus vaidmenį plėtojant socialiai atsakingą verslą ir stengėsi atsakyti į klausimą, ko Lietuvoje trūksta sėkmingai atsakingo verslo plėtrai. 

Kaip renginio atidarymo kalboje paminėjo Jurgita Domeikienė, Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento direktorė (LR Vyriausybės kanceliarija),  socialinė verslo atsakomybė vertinama kaip konkurencingumo didinimo veiksnys, priemonė, užtikrinanti augantį vartotojų pasitikėjimą, įmonių įvaizdžio ir reputacijos gerėjimą, efektyvesnį socialinių problemų sprendimą.

Visa tai tiesiogiai prisideda prie augančios įmonių, visuomenės ir valstybės gerovės, tuo pačiu didinant pasitikėjimą valstybe ir jos vykdoma politika.

Verslo atsakomybė – kalbėkime apie tai garsiau

„Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad vadovaujantis atsakomybės principu efektyviau sprendžiamos socialinės problemos, auga pasitikėjimas valstybe ir jos vykdoma politika, didėja šalies gerovė. Apie tai turime kalbėti garsiau, nes šalies ekonomika be socialinės atsakomybės principo yra kaip kėdė ant trijų kojų – nestabili ir neišbaigta“, – renginyje sakė Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Vyriausybės kanclerio teigimu, socialinės atsakomybės svarba pasaulyje kasmet auga.

„Klimato kaitos keliami iššūkiai, demografiniai pokyčiai, ekonominė nelygybė, globalizacijos padariniai – tai kasdienis valstybės kovos laukas, kuriame socialinė atsakomybė tampa svarbiu sprendimų įrankiu", – teigė A. Mačiulis.

Pasak jo, norėdama paskatinti Lietuvos verslą aktyviai plėtoti socialinę atsakomybę, valstybė privalo ne tik įpareigoti, palengvinti ir pritarti šio tikslo siekimui – taip pat būtina skatinti partnerystės projektus ir stengtis savo pavyzdžiu motyvuoti veikti kitus - pirmuosius žingsnius jau žengiame, tačiau dar tikrai turime erdvės tobulėti.

Atsakomybė kuria teigiamą verslo klimatą ir stiprina teigiamą visuomenės požiūrį

Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Gintaro Klimavičiaus, verslo socialinė atsakomybė prisideda prie veiklios, solidarios visuomenės formavimo ir stiprinimo.

„Siekiame, kad socialinė atsakomybė taptų kiekvienos įmonės kasdienybe, kuriančia pridėtinę vertę ir gerovę kiekvienam įmonės darbuotojui ir visai visuomenei“, – konferencijoje sakė viceministras.

Jo teigimu, įmonės, savo veikloje taikydamos socialinės atsakomybės principus, gali stipriai prisidėti tiek prie bendro teigiamo verslo klimato savo šalyje kūrimo, tiek ir prie teigiamo visuomenės požiūrio į verslą stiprinimo, prie Europos Sąjungos tikslų, susijusių su darniu vystymusi ir labai konkurencinga socialinės rinkos ekonomika.

„Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, skatinant socialiai atsakingą verslą, svarbiausia yra vieninga veikla ir bendro intereso siekimas, nes darnus darbas tarp valstybinių ir nevyriausybinių, verslo sektorių ir socialinių partnerių taip pat yra socialinės atsakomybės dalis, leidžianti, pasiekti geriausių rezultatų,“ – apie atsakingo verslo naudą valstybei kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo viceministras G. Klimavičius.

Didieji pokyčiai laukia ateityje

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos tarybos pirmininkė, Valstybės pažangos tarybos narė Audronė Alijošiutė pabrėžė, jog didesnių pokyčių galime tikėtis ateityje.

„Kol kas socialiai atsakingas verslas nėra suvokiamas kaip verslo atspirties taškas, dauguma įmonių teigia, kad tai – įrankis įvaizdžio kūrimui“, – teigė A. Alijošiutė, remdamasi šiais metais atlikta verslo įmonių apklausa Baltijos šalyse.

Ekspertės teigimu, siekis plėtoti tokį verslo modelį, kuris yra naudingas ne tik sau, bet ir visuomenei bei aplinkai, yra ilgas procesas.

„Tai ne pavieniai veiksmai, tai verslo transformacija, kuri apima visas sritis įmonėje ar organizacijoje bei jos aplinkoje. Tai procesas, kuriame svarbus visų interesų grupių bendradarbiavimas“, – sakė A. Alijošiutė.

A. Alijošiutės pranešimas: Atsakomybė versle: ką turime ir ko trūksta Lietuvoje? Tarptautinio tyrimo pristatymas. (pastaba: pranešime pristatyti ne galutiniai tarptautinio tyrimo duomenys).

Socialiai atsakingas – tai tvarus verslas

Tarptautinės korporacijos AECOM vadovo Lietuvoje Almanto Stankūno teigimu, tik socialiai atsakingas verslas gali būti tvarus, ilgalaikis, inovatyvus ir efektyvus.

„Tik toks verslas suteikia didžiausią džiugesį ir skatina augti darbuotojus kaip asmenybes. Tačiau yra svarbu, kad gražiai atrodančios verslo ataskaitos apie aplinkos tausojimo ir socialinės pagalbos iniciatyvas nebūtų tik formali išorinė iškaba, pridengianti verslo etikos pažeidimus tiek verslo viduje, tiek išorėje", – sakė A. Stankūnas.

Pasak jo, kertinis socialiai atsakingo verslo pamato akmuo yra tarpusavio pagarbos vertybė, kai kitam nesavanaudiškai siekiama gero. A. Stankūno pranešimas: Tvarus, socialiai atsakingas verslas: kas yra esmė, o kas – pasekmė?

DISKUSIJOS. Ko trūksta atsakomybės plėtrai?

Renginyje vyko dvi diskusijų sesijos, kuriose nagrinėti skirtingų sektorių vaidmenys atsakingo verslo plėtrai, siekiant aiškintis, ko Lietuvoje trūksta sėkmingam socialiai atsakingo verslo vystymui.

Pirmojoje diskusijoje dalyvavo LAVA organizacijos – verslo (gamyba ir paslaugos), nevyriausybinio ir švietimo sektoriaus bei studentijos ir verslo konsultavimo atstovai – kurie diskutavo apie socialinės atsakomybės plėtros įtaką ateities verslui bei darbo rinkai.

Diskusijoje dalyvavo: Ana Krivenokienė (UAB Raminora), Jurgita Bagdonavičienė (UAB „PakMarkas“), Nerijus Buivydas („Sėkmės mokykla“/ „Demokratijos mokykla“), Renata Matkevičienė (VU Komunikacijos fakultetas ir VšĮ „Geri norai“), Mirolanda Trakumaitė („OVC Consulting“) ir Linas Pikšrys (Vytauto Didžiojo universitetas).

Diskusiją moderavo LAVA atstovė, socialinės atsakomybės diegimo privataus ir valstybės valdomo verslo organizacijose praktikė Renata Gaudinskaitė.

Verslui naudingi aspektai

Atsakydama į klausimą, kodėl įmonei naudinga būti socialiai atsakinga, gamybos sektoriaus atstovė Jurgita Bagdonavičienė (UAB „PakMarkas“) teigė, kad socialiai atsakingų principų laikymasis naudingas daugeliu aspektų.

„PakMarko“ atstovės teigimu, rūpinimasis darbuotojais didina jų įsitraukimą sprendžiant įmonei svarbius ekonominius bei socialinius klausimus, darbuotojai jaučiasi tiesiogiai atsakingi už įmonės gerovę.

„Mes pastebime, kad socialiai atsakinga veikla, jeigu yra nuosekli, integruota į įmonės procesus, ji padeda pamatyti dar tik besiformuojančias problemas ir išspręsti jas laiku“, – sakė J. Bagdonavičienė.

Pasak jos, kitas svarbus aspektas – atsakomybės principų laikymasis skatina diegti gamybines inovacijas, kurios ilgalaikėje perspektyvoje taupo kaštus.

Paslaugų sektoriaus atstovės Anos Krivenokienės (UAB „Raminora“ / SPA Vilnius) pastebėjimu,  visuomenės supratimo vystymas labai reikšmingas verslo atsakingumo plėtojimui – išprusęs ir reiklus vartotojas skatina pasitempti.

„Šis momentas ypač aktualus paslaugų sektoriuje, kuriame individualus vartotojas pats dažnai aktyviai dalyvauja paslaugos teikimo procese“, – sakė A. Krivenokienė. Pasak jos, darnumas – tai ne faktas, o nuolatinis paieškos procesas.

Atsakinga įmonė yra ne tik ta, kuri atliko būtinus veiksmus (matavimai, kodeksai ir t. t.) ir įtvirtino šį faktą – pasiskelbė apie tai. Atsakinga įmonė yra ta, kuri žino savo silpnas vietas, jas pripažįsta, stiprina ir nuolat yra naujų atsakingos veiklos sprendimų paieškoje.

Kaip darbdaviui pritraukti geriausią jaunimą?

„Pasiūlyti prasmingą darbą su karjeros perspektyva, tegul ir pradedant sraigteliu mašinoje, kuri juda vertybiškai priimtina kryptimi“, – sako diskusijoje studentiją ir būsimą darbo rinką atstovavęs Vytauto Didžiojo universiteto integruotos komunikacijos magistrantas Linas Pikšrys.

Pasak studentų vertybes ne kartą nagrinėjusio magistranto, pastebėtina, kad verslo atsakomybė – svarbus faktorius besirenkant būsimą darbdavį: „Net ir mažiau konkurencingi studentai, kurių yra dauguma, atlyginimą nurodo tik kaip 3-4 kriterijų renkantis darbo vietą – jiems labiau rūpi perspektyvos, darbovietės kultūra ir tai, kiek įdomus pats darbas“.

Jo supratimu, socialinė atsakomybė indikuoja organizacijos strateginį mąstymą ir sąlygoja įmonės perspektyvą, konkurencingumą, reputaciją ir darbuotojo užduočių kompleksiškumą.  „Tai ir yra tai, kas traukia į rinką ateinančius darbuotojus“, – sakė L. Pikšrys.

Diskusijoje paliesta ir socialinio atsakingumo sampratos ugdymo tema. Atsakomybės vystymui ypač svarbi visuomenė, kuri spaudžia organizaciją bei skatina bendrą vertę kuriančias inovacijas. Taip pat žiniasklaida, kuri formuoja visuomenės požiūrį į tai, kas yra organizacijų atsakomybė.

„Manau, analitinio turinio kas yra atsakomybė organizacijose, žiniasklaidoje šiuo metu tikrai nepakanka, o žiniasklaidos rolė – svarbi: informacija, išplatinta, pavyzdžiui, per socialinius tinklus ar pačios įmonės svetainėje, kels auditorijai įtarimą dėl objektyvumo. Tuo tarpu žiniasklaidos įvertintas ir atsijotas tyrinys visuomenei padėtų formuoti tinkamą supratimą apie socialinį atsakingumą“, – siūlė L. Pikšrys.

Nevyriausybinio sektoriaus rolė

Nevyriausybinį sektorių atstovavęs Nerijus Buivydas („Sėkmės mokykla“, „Demokratijos mokykla“) teigė, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) nori bendradarbiauti su verslu ir gali jam padėti būti labiau socialiai atsakingam.

„Tik to bendradarbiavimo ir bendrų sąlyčio taškų reikia norėti abiem pusėms ir rasti laiko, kada paieškoti. Nes verslas nuo NVO labai skiriasi – tiek savo filosofija, tiek turimomis kompetencijomis.

Nepaisant skirtumų, manau, verta pasistengti ir paieškoti bendrų sąlyčio taškų, nes nuo to mūsų visuomenei būtų geriau“, – sakė N. Buivydas.

Pasak diskusijos moderatorės Renatos Gaudinskaitės, socialinės atsakomybės srityje egzistuoja daug žmogiškojo faktoriaus ir vidinės etikos dalykų, dėl to organizacijos atsakomybę galima vertinti pagal tai, kaip ji pasielgia griežtai įstatymo neapibrėžtose situacijose.

Diskusijos moderatorės R. Gaudinskaitės pastebėjimu, šiuolaikinių technologijų pasaulyje – žinoma, jei kalbame apie verslą, siekiantį vystystis ilgalaikėje perspektyvoje – elgtis neatsakingai, ignoruoti atsakingo verslo principus, yra labai neapdairu. „Tik laiko klausimas, kada vartotojai nusigręš. Auganti karta nepripažins kompromisų ar išlygų verslo atsakomybei“, – sakė R. Gaudinskaitė. Todėl svarbu, kad kol ta karta užaugs, dar būtų likę ką saugoti ir dėl ko kovoti.


Viešojo sektoriaus galimybės

Antroji diskusija buvo skirta aptarti ir atskiesti viešojo sektoriaus vaidmenį ir galimybes diegiant ir stiprinant socialinę atsakomybę Lietuvoje. Diskusijoje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, socialinės atsakomybės diegimo valstybės institucijose galimybių studijos rengimo, bendrovių valdymo instituto Baltijos šalyse bei valstybės valdomos įmonės atstovai.

Diskusiją moderavo „Visionary Analitics“ – tyrimų bendrovės, veikiančios daugiausia švietimo politikos ir inovacijų politikos srityse – kokybės vadovė Lina Kraučiūnienė

Moderatorė diskusiją pradėjo taiklia metafora atkreipusi dėmesį, kad svarbu nepatekti į tokią situaciją, kada yra darbas, kurį, regis, bet kas gali padaryti, tačiau niekas jo nepadaro – nes galvojas, kad kažkas kitas už jį yra atsakingas. 

Reikalingas bendradarbiavimas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovas Arvydas Ramelis pastebėjo, kad įmonių socialinė atsakomybė – svarbi pasaulinių ir ES diskusijų apie globalizaciją, konkurencingumą ir darnų vystymąsi dalis, o kad įmonėms siekiant tapti konkurencingesnėmis, vis svarbesnis tampa strateginis požiūris į socialinę atsakomybę.

 „Diegiant socialinę atsakomybę Lietuvoje, padėti turėtų tiek valstybės institucijos, formuojančios ir įgyvendinančios politiką socialinės atsakomybės srityje, tiek pats verslas, socialinę atsakomybę traktuodamas kaip neatsiejamą savo veiklos dalį – sakė A. Ramelis.

 SADM, koordinuodama socialinės atsakomybės skatinimą, kartu su kitomis įstaigomis ir socialiniais partneriais šiuo metu rengia Įmonių socialinės atsakomybės 2015–2020 metų veiksmų planą, kurį tikimasi patvirtinti dar šiemet.

 Valstybės valdomos įmonės galėtų būti pavyzdys

 „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Paulius Martinkus teigė, kad kalbant apie socialinę atsakomybę, valstybės įmonių valdysena (angl. corporate governance) yra labai svarbu. Kodėl?

 „Su įmonės veikla susiję aplinkosauginiai ir socialiniai faktoriai – įmonių valdysenos dalis. Jie turėtų būti apžvelgti ir įmonės strategijoje“, – pabrėžė P. Martinkus.

 P. Martinkaus pastebėjimu, vienas iš iššūkių, su kuriuo susiduriama valstybės įmonių valdyme – požiūrio keitimas: šios įmonės pirmiausia turi atsižvelgti į visuomeninį interesą, nes jų akcininkas yra ne ministerija, o Lietuvos piliečiai.

Antra, politikai yra renkami ne valdyti įmones, o formuoti politiką, tad tokias įmones turi valdyti profesionalai.

Tai pat ypač svarbu suprasti, kad valstybės valdomos įmonės turi taip pat taikytis prie konkurencinės aplinkos ir būti pavyzdžiu, o ne ieškoti „kelio sutrumpinimų“. 

 P. Martinkaus pastebėjimu, pagal gerosios valdysenos principus valdomų įmonių vertė yra aukštesnė.

 Gerojo valstybės įmonės valdymo pavyzdys

Valstybės valdomos įmonės gerosios praktikos pavyzdį – AB LESTO – pristatė šios organizacijos komunikacijos vadovė Lina Rimkutė-Žičkė.

LESTO – LAVA nariai, turintys ilgametes atsakingo verslo diegimo tradicijas. Vystyti verslą atsakingai – buvo svarbus ir esminis natūralios monopolijos pasirinkimas: jų teikiamos paslaugos svarbios kiekvienam Lietuvos gyventojui.

LESTO pasirinko savo misiją vykdyti atsakingai: kiekvienam užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą saugiai ir tausojančiai, rūpinantis, kad teikiama paslauga kurtų vertę jos vartotojui.

Tokiu būdu patenkinamas visuomeninis interesas – kiekvienam turėti būtiną paslaugą – elektros energiją, o tiekėjas tuo pačiu rūpinasi ir tuo, kad ši pavojinga prekė (elektra) nepadarytų žalos jos naudotojams, pradedant nuo pačių mažiausių, baigiant elektros tinklo specialistais.

Atsakingo tiekėjo rūpestis – ir ugdyti tausojančio energijos vartojimo įpročius, suvokiant išteklių saugojimo svarbą.

L. Rimkutės-Žičkės pastebėjimu, nors palengva, bet keičiasi visuomenės supratimas, vertinimas, nuomonė – kasmet daromų tyrimų rezultatai rodo, kad vis daugiau žmonių supranta, kas yra socialiai atsakinga bendrovė ir kad LESTO tokia yra. 

Tai įrodo ir kasmet bendrovės gaunami įvertinimai už atsakingą veiklą. Vienas paskutinių – įteiktas šį mėnesį, per 2015 m. Švedijos verslo apdovanojimus.

Atsakingo verslo plėtrai svarbus ir palaikymas, ir visuomenės spaudimas

Diskusijoje apie valstybės institucijų vaidmenį ir svarbą diegiant socialinę atsaomybę dalyvavo ir LAVA tarybos narė Vaiva Bražionytė (UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ vyr. konsultantė).

V. Bražionytė – socialinės atsakomybės diegimo valstybės institucijose galimybių studijos rengėja. 

LAVA atstovės teigimu, socialinės atsakomybės diegimui svarbiausi veiksniai – visuomenės branda, verslo organizavimo kultūra, valstybės skatinimo politika ir institucijų veiksmai.

Pranešėjos pastebėjimu – valstybės institucijų rolė yra labai svarbi.

Diegiant  socialinio atsakingumo principus, valstybės institucijos gali ypač padėti kurdamos palankią aplinką atsakingam verslui, skatinti gerosios praktikos sklaidą, įsitraukti sprendžiant kompleksines sektorių problemas.


Lenkiame kaimynus latvius, tačiau atsiliekame nuo estų

Pagal nacionalinį socialinės atsakomybės indeksą Lietuva yra 43-ioje vietoje pasaulyje, aplenkdama kaimynus latvius, tačiau atsilikdama nuo estų.

Nepaisant to, tyrimai rodo, jog Lietuvos visuomenė gerokai pozityviau nei Europos Sąjungos vidurkis vertina socialinės atsakomybės versle pažangą per pastaruosius 10 metų, o net 70 procentų Lietuvos visuomenės yra susipažinę ir domisi socialinėmis verslo iniciatyvomis.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – diegti darnaus vystymosi principus versle.

Siekiant plėtoti sumanią ekonomiką, svarbi verslo produktyvumo ir darnaus vystymosi dermė, užtikrinanti, kad ekonomikos plėtra nedarytų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.

Kad šalyje vyrautų socialiai atsakingas verslas, būtina pasiekti, kad verslo įmonės suvoktų ir prisiimtų atsakomybę ne tik už savo veiklos sėkmę, bet ir už savo indėlį į vietovės, regiono ar šalies plėtrą ir poveikį aplinkai.

Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030"

Kas yra „Lietuva 2030“?

Konferencijos pranešimų medžiaga ir fotogalerija (foto: Laura Nečiūnienė)

Pagal Vyriausybės kanceliarijos ir LAVA spaudos pranešimą, LAVA informaciją

Narystės forma

Ataskaitos

D. U. K.

Kontaktai / Contacts