2016 m. sausio 05 d.

Apie nefinansinę įmonių atskaitomybę

Liudas Jurkonis, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos tarybos narys, EY neteisėtų veiksmų tyrimų praktikos vadovas

Nefinansinės atskaitomybės direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisinę bazę klausimas šiuo metu aktyviai svarstomas Lietuvos Respublikos Finansų, Teisingumo, Ūkio ir kitų ministerijų kabinetuose.

Tarp dažniausiai užduodamų klausimų – kam iš viso reikalinga nefinansinė atskaitomybė, kokią papildomą naštą ji užkraus Lietuvos verslui, kokios naudos gali tikėtis Lietuvos įmonės ir iš ko imti pavyzdį?

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK, Komisija) jau 2013 m. pabrėžė kaip svarbu, kad įmonės metinėje atskaitomybėje plačiau atskleistų informaciją apie savo veiklos tvarumą - esminius jų veiklą įtakojančius socialinius ir aplinkos veiksnius, teisingą ir visapusišką savo politikos krypčių, rezultatų ir rizikos apžvalgą bei taip padidintų investuotojų ir vartotojų pasitikėjimą.

Svarbu, jog 2014 m. spalio 22 d. priimta direktyva dėl bendrovių atskleidžiamos nefinansinės informacijos (PE-CONS 47/1/14) šiame etape bus taikoma tik didelėms viešojo intereso įmonėms, kuriose darbuotojų skaičius viršija 500.

Šios įmonės turės teikti nefinansinę informaciją, apimančią aplinkosaugos, socialinės atsakomybės, žmogaus teisių, antikorupcinius klausimus. Taip pat bus reikalaujama aprašyti įvairovės politiką, taikomą įmonių administraciniams, valdymo ir stebėjimo organams, atskleidžiant tokius aspektus kaip amžius, lytis, išsilavinimas, profesinė patirtis ir kitus.

Kam reikalinga nefinansinė atskaitomybė?

Atsakant į šį klausimą visų pirma žvelgiama per kontroliuojančių institucijų, tokių kaip Valstybinė mokesčių inspekcija, prizmę, tačiau retai klausiama, kodėl ja turėtų būti suinteresuotos pačios įmonės, visuomenė ar strateginiai investuotojai ir kaip nefinansinės atskaitomybės dėka gali būti kuriama papildoma pridėtinė vertė pačioms įmonėms.

Akivaizdu, jog nefinansinės informacijos atskleidimas yra reikšmingas valstybės institucijoms, kurios, šios informacijos dėka geriau apsaugotų bendrą šalies ekonomikos „sveikatą”, nustatydamos galimai sukčiaujančias ir/ar neskaidrią veiklą vykdančias įmones. Taip pat, jos pateiktų rekomendacijas dėl reguliacinių aktų keitimo, skatinant svarbiausių sektorių veiklą ar taikant kitas papildomas paskatas kurti pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai.

Nepaisant to, jog nefinansinės atskaitomybės direktyva yra taikytina tik didelėms įmonėms, nefinansinės atskaitomybės atskleidimo klausimas gali ir turi būti ypatingai svarbus bei aktyviai palaikomas ir mažose bei vidutinėse įmonėse. Būtent jų dėka Lietuvos verslas galėtų pagrįsti savo konkurencinį pranašumą ir išsklaidytų mitus apie tariamas rizikas mūsų rinkoje - ypač dėl veiklos skaidrumo – ir atvertų eksporto rinkas Skandinavijoje ar kitose Vakarų Europos šalyse.

Kuo nefinansinė atskaitomybė skiriasi nuo socialinės atsakomybės?

Įmonių socialinės atsakomybės tema yra gana plačiai diskutuojama Lietuvoje. Nepaisant to, gali kilti natūralus klausimas, ar ir kokiu būdu naujieji Direktyvoje numatomi reikalavimai nefinansinei atskaitomybei ir įvairovės politikai yra tarpusavyje susiję.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog visi Direktyvoje keliami klausimai ne tik apima svarbiausias socialinės atsakomybės temas, tačiau tuo pačiu pateikia nuorodas į svarbiausius socialinės atsakomybės principus, nagrinėjančius standartus ar atskaitomybės gaires (pvz., ISO26000, pasaulinės atskaitomybės gairės (angl., GRI), pan.).

Taigi, Direktyva nekeičia socialinės atsakomybės principų, tačiau siekia įtvirtinti ir detalizuoti būdus, kuriais didžiosios įmonės turėtų atskleisti šią informaciją, kad ji būtų išsami, objektyvi, neapsiribotų tik aprašomojo pobūdžio įmonės veiklos apibūdinimu, tačiau pateiktų kiekybiškai, veiklos rodikliais išmatuojamus skaičius, kad būtų galima palyginti tiek skirtingas įmones, tiek ūkio šakas ar šalis.

Strateginiai investuotojai ieško papildomos informacijos

Aukščiau išsakytas mintis bei EP/ EK suformuotus lūkesčius patvirtina ir EY kasmetinis tyrimas „Rytojaus investavimo taisyklės 2.0“, kuris atskleidė, kad instituciniai investuotojai, priimdami investicinius sprendimus, didelį dėmesį kreipia nefinansinei informacijai.

Net 64 proc. investuotojų pasigedo papildomos informacijos apie įmonėms gresiančias nefinansines rizikas, susijusias su aplinkosauga, socialiniais ir įmonių valdymo pavojais. Ypač svarbu, jog net pusė investuotojų prisipažino, kad atsisakytų investuoti, jei papildomoje nefinansinėje informacijoje įvardinti nefinansiniai įmonės veiklos rodikliai būtų neigiami.

41 proc. atsisakytų investuoti, paaiškėjus, kad įmonė neturi aiškios veiklos strategijos trumpalaikiu, vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiais, o daugiau nei pusė (59 proc.) pabrėžė, kad įmonės nefinansinės (socialinės) atskaitomybės ataskaita yra būtina ir svarbi jų investiciniams sprendimams.

Kas galėtų būti geriausiu pavyzdžiu Lietuvoje?

Akivaizdu, kad skaidresnė ir platesnė atskaitomybė turėtų skatinti didesnį visuomenės, sprendimų priėmėjų ir investuotojų pasitikėjimą, o tuo pačiu – pritraukti investuotojų dėmesį. Taigi, kas galėtų būti tuo įkvepiančiu pavyzdžiu ne tik didelėms įmonėms, kurioms atitinkamas reikalavimas įsigalios nuo 2017-ųjų, bet ir mažoms bei vidutinėms įmonėms?

Daugelis ekspertų sutinka, jog valstybės valdomos įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio ir veiklos, turėtų būti pirmosios ir pagrindinės. Toks žingsnis ne tik parodytų pavyzdį verslo sektoriui, bet ir padidintų piliečių pasitikėjimą valstybe ir jos valdymo skaidrumu.

Tikėtina, kad tai pritrauktų papildomo kapitalo / investicijų valstybės valdomame sektoriuje bei paskatintų modernesnį valdymą dažnai kritikuojamose valstybės valdomose įmonėse.

Dar daugiau – tai galėtų tapti geru pavyzdžiu ir nevalstybinio sektoriaus įmonėms tobulinti įmonių valdymo principus bei būti labiau atskaitingoms pagrindinėms suinteresuotoms šalims Pabaigai, svarbiausia, jog tai nebūtų daroma pro forma – būtent dėl šios priežasties nefinansinės atskaitomybės direktyva numato ne tik finansinės, bet ir nefinansinės informacijos auditavimą.

Tai garantuotų, kad visuomenei pateikiama informacija nėra tik gražus įmonės fasadas, tačiau yra paremta faktiškai įgyvendinamais veiklos skaidrumo principais, strateginiais ir ilgalaikiais įsipareigojimais.

Straipsnis publikuotas : http://www.delfi.lt/verslas/archive/print.php?id=69945562

Narystės forma

Ataskaitos

D. U. K.

Kontaktai / Contacts