2016 m. rugpjūčio 31 d.

Artėjant NAVA: LAVA interviu – kaip keičiasi atsakingo verslo situacija Lietuvoje

Artėjančių Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų (vyks 2016-09-06) įkvėpti, dalijamės su LAVA direktore Audrone Alijošiute parengtu interviu.

Lietuvos atsakingo verslo asociacija LAVA vienija įmones ir organizacijas, kurios remiasi atsakingos veiklos principais: gerbia darbuotojų žmogaus ir darbo teises, tausoja aplinką, rūpinasi klimato kaitos iššūkiais, kovoja su korupcija ir siekia pilietinės visuomenės sukūrimo. LAVA neatstovauja jokių kitų interesų: asociacijos misija – skatinti atsakingos veiklos plėtrą, kaip darnaus vystymosi Lietuvoje sąlygą.

Asociacija susikūrė iš nuo 2005 m. Lietuvoje veikusio Nacionalinio atsakingo verslo įmonių tinklo (NAVĮT). Nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. tai – Lietuvos  atsakingo verslo asociacija LAVA, tęsianti NAVĮT veiklas. LAVA atstovauja Lietuvai Jungtinių Tautų „Pasaulinio susitarimo“ (angl. United Nations Global Compact) iniciatyvoje, yra „CSR Europe“ (Europos atsakingo verslo asociacija, jungianti apie 10 000 narių Europoje, EK patarėjas verslo atsakomybės klausimais) bei dalyvauja Lietuvos Pažangos taryboje.

Kaip atsakingam verslui sekasi Lietuvoje?

LAVA – tai profesionalų-praktikų bendruomenė, kuri dalijasi patirtimi ir padeda diegti atsakingos veiklos principus įmonėms, bendradarbiauja su atsakingos veiklos tikslus keliančiomis organizacijomis. Šiuo metu LAVA jungia  23 organizacijas. Nemažai įmonių „nubyrėjo“, kai iš neformalaus judėjimo tapome asociacija – nes siekiame, kad organizacijos dalyvautų aktyviai, siektų keisti savo veiklos strategijas, didintų atskaitomybę ir demonstruotų pokyčius savo pavyzdžiu.

Mūsų matymu – tai vienintelis kelias – per verslo atsakomybės augimą – didinti ir šalies patikimumą, patrauklumą investicijoms, kelti korupcijos suvokimo indekso rodiklius.  Šiuo metu, šaliai ruošiantis tapti EBPO dalimi, tai ypač svarbu.

Siekdama išsiaiškinti situaciją Lietuvoje, LAVA 2015 m. rugsėjį atliko tyrimą – „Baltijos verslo socialinė atsakomybė 2015“ (tuo pačiu metu tyrimas vyko Latvijoje ir Estijoje).  Tyrimo rezultatai nenustebino – vos daugiau nei pusšimtis įmonių dalyvavo apklausoje, o iš jų – 68  proc. teigė, kad atsakomybės tema yra svarbi jų įmonėje.

Įmonės neslepia: dauguma investuoja į atsakomybę ne todėl, kad tai būtų jų verslo plėtros atspirties taškas (kaip yra, pavyzdžiui, Suomijoje, kur taip pat atlikta panaši apklausa) , o todėl, kad tai įrankis... įmonės įvaizdžio kūrimui.

Tad net 89 proc. apklaustųjų teigė, kad investicijos į atsakomybės dalykus padeda kurti darnios įmonės įvaizdį.  Daugiau nei pusė įmonių teigė, kad atsakomybė padeda mažinti poveikius aplinkai, didina klientų pasitenkinimą. Labai svarbi investicijų priežastis – darbuotojų pasitenkinimo didinimas.  

Kaip bebūtų gaila, visgi, verslo atsakomybė Lietuvoje dažniau suvokiama kaip filantropinė veikla, paramos teikimas, rūpinimasis darbuotojais ar bendruomene t. y. geri darbai, socialinių problemų sprendimas.

Tai koks turi būti atsakingas verslas?

LAVA siekia, kad verslo atsakomybė būtų suprantama kaip visaapimanti įmonės ar organizacijos atsakomybė už jos poveikius, kad būtų siekiama mažinti neigiamus ir didinti teigiamus poveikius, o ne užsiimti parodomosiomis akcijomis. Kad tai prasidėtų aukščiausiuose organizacijos sluoksniuose, strateginiame lygmenyje, kad būtų dirbama su realiais, o ne populiariais poveikiais (pavyzdžiui, tausosime gamtą – pasodinkime medelių), kad visa veikla būtų organizuojama ir vykdoma atsakingai, o ne vykdomi pavieniai projektai.

Manote, daug organizacijų tai supranta, yra tam pasiruošę? Ne viskas taip paprasta, tačiau sektinų pavyzdžių turime ne tik užsienio kapitalo įmonėse, bet ir nacionalinėse, ir valstybės valdomame sektoriuje.  

Tarkime, verslo įmonė remia nepasiturinčiuosius ar kitą socialiai pažeidžiamą grupę globojančias organizacijas. Taip, tai pagirtina socialinė investicija. Tačiau, jei ta pati įmonė tuo pačiu metu moka darbuotojams tik minimalią algą, ar gali ji vadintis atsakinga?

Siekiame, kad įmonės vertindamos savo pažangą, įsivertintų ne tik savo ekonominę veiklą bei ir kaip jos prisideda prie šiuolaikinių socialinių ir aplinkosauginių problemų sprendimų.  Atkreiptinas dėmesys, kad verslo atsakomybė, ilgą laiką buvusi savanoriškai pasirenkama veikla dėka ES, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) spaudimo dėka tampa privaloma – kol kas tik didelėms įmonėms, o vėliau ir SVV.

Gal atsakomybę geriausiai paskatintų pati rinka, vartotojai ir visuomenė?

Šiandieninės verslo atsakomybės plėtrai būtinas valstybės palaikymas ir atsakomybės demonstravimas – to pasigendame.  Rinkoje vartotojas renkasi paslaugas ir prekes ne pagal įmonės atsakomybės lygį, o pagal kainą. Tai natūralu – vartotojas irgi auga, ir kreipiančių dėmesį į tai, ar atsakinga organizacija, kuriai aš moku pinigus – daugėja. Panašiai atsirenkami ir darbdaviai – atsakingai įmonei bus lengviau pritraukti ir išlaikyti talentus, patraukti būsimus darbuotojus nefinansinėmis naudomis. Rinkoje visada gali atsirasti geresnį atlygį pasiūlančių darbdavių, tačiau atsakingos įmonės reputacija sukuriama ne per vienerius metus.

Turime atsakomybę paversti prestižu ir tam reikalingas palaikymas. NAVA – vienas iš sveikintinų būdų parodyti savo sektinas veiklas. Geri darbai tai tik maža verslo atsakomybės dalis, nes atsakinga įmonė – tai ta įmonė, kurios veikla ne tik nesukuria visuomenei problemų savo veiklos grandinėje, bet priešingai – jas mažina ir kuria vertę.  

NAVA apdovanojimai yra žingsnis, padedantis kurti atsakingo verslo prestižą, tačiau esminis pažengusių įmonių ir organizacijų bruožas – supratimas, kad atsakomybė versle kuria ilgalaikę pridėtinę vertę.

LAVA inf.

Narystės forma

Ataskaitos

D. U. K.

Kontaktai / Contacts