2016 m. gruodžio 01 d.

Metinės konferencijos 2016 apibendrinimas


 

Tarptautinė metinė 2016 m. atsakingo verslo konferencija
„Atsakomybės vertė verslui, visuomenei, valstybei“

Konferencijos apibendrinimas

DATA: 2016 m. lapkričio 24 d.
VIETA: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Vilnius

Konferencijos tikslas – aptarti verslo atsakomybės pasaulines tendencijas ir vaidmenį besikeičiančioje aplinkoje, 17-kos pasaulinių darnaus vystymosi tikslų, Jungtinių Tautų „Pasaulinio susitarimo“ bei Europos Sąjungos direktyvų kontekste, pateikti praktinių pavyzdžių, kaip verslo atsakomybė gali tapti naudą organizacijoms ir visuomenei kuriančiu bei tvarumą skatinančiu veiksniu, paskatinti reguliuojančias institucijas kurti palankią aplinką verslo atsakomybei didinti, nustatyti ir apibrėžti priežastis, kurios motyvuotų verslą ir institucijas keistis iš esmės. Šiuos aspektus nagrinėjo tarptautiniai ekspertai bei pranešėjai iš verslo įmonių ir organizacijų. Konferencijoje dalyvavo 160 dalyvių.

Pasveikindama konferencijos dalyvius Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė atsakomybės reikšmę tiek politikoje,  ir versle ir , tiek pilietinėje visuomenėje. Pasak Prezidentės, atsakingas, moralus ir etiškas verslas besikeičiančiame pasaulyje tampa esmine sąlyga vystymuisi,  sprendžiant tiek vietines, tiek regionines, tiek globalias problemas. 

Renginio pagrindinis pranešėjas Alan AtKisson  (Švedija), vienas įtakingiausių  darnaus vystymosi srities profesionalų,  verslo ir vyriausybių konsultantas, Jungtinių Tautų globalios iniciatyvos „17 tikslų“ autorius (www.17Goals.org), Jungtinių Tautų sekretoriato ir Europos Komisijos strateginis patarėjas, rašytojas, pranešėjas pabrėžė verslo transformacijos svarbą.

Darnumo iššūkius priėmusios įmonės gali aiškiai pademonstruoti savo finansinius pasiekimus, bet jų dar nėra dauguma. Vyksta „spartus į įsibėgėjimas“ – kinta technologijos, ekonomika, gyventojų skaičius, bet drauge vyksta ir ekosistemų kaita. Pokyčiai planetoje dėl žmonijos poveikio vyksta per greitai, kad jų sukeliamas problemas galėtume išspręsti laipsniškais pokyčiais – reikia transformuojančių pokyčių.

2015 m. Jungtinių Tautų iniciatyva priimta „Darbotvarkė darniems pokyčiams 2030“ ir 17-ka darnaus vystymosi tikslų (17 DVT) – tai bendra pokyčių vizija visam pasauliui. Tai universalūs, tarpusavyje susiję ir į transformuojančius pokyčius nukreipti tikslai. Baltijos jūros regionas,  ypač Latvija ir Lietuva pasižymi itin sparčiai augančiomis inovacijomis, todėl jis šis regionas netolimoje ateityje turi potencialo tapti „darnumo inkubatoriumi“.

Daugelis naujų verslo modelių remiasi darniomis inovacijomis, jų dėka randasi naujos darbo vietos, kuriamos pajamos. Darnumas tampa strateginiu pranašumu. Inovacijos, didinančios verslo atsakomybę ir prisidedančios prie darnaus šalies vystymosi, jau vyksta.


Kauno technologijos universiteto mokslininkas dr. Visvaldas Varžinskas apžvelgė, kaip Lietuva siekia prisidėti prie 17-kos darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Pranešėjas iškėlė klausimus: ar tikrai prisiimame asmeninę atsakomybę sprendimuose, ar tikrai pasaulio tikslai yra ir mūsų tikslai, jei Lietuvoje pasirinkome tik 4 prioritetinius tikslus iš bendrų pasaulinių 17-kos?

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) Valdybos pirmininkė, UAB Konekesko generalinė direktorė Lina Morkūnaitė pristatė nacionalinės atsakingo verslo asociacijos LAVA, jungiančios įmones ir organizacijas, siekiančias diegti  socialiai atsakingos ir etiškos veiklos principus, pasiekimus bei  veiklas, kuriomis siekiama burti atsakingo verslo  bendruomenę Lietuvoje. LAVA yra atsakingo verslo gerosios praktikos dalijimosi platforma, skatinanti mokytis, augti ir plėtoti darnų vystymąsi Lietuvoje, bendradarbiaujant ir kuriant vertę organizacijoms, visuomenei ir valstybei. LAVA valdybos pirmininkė taip pat pabrėžė verslo rolės, atsakomybės bei lyderystės svarbą dalyvaujant DVT 17 siekime ir globaliuose pokyčiuose.

Ateities verslo lyderių lūkesčius įvardijo Kotryna Stankutė Jaščemskienė, „Global Lithuanian Leaders“ vadovė. Ateities darbuotojams labai svarbus atsakomybės aspektas, todėl atsakingas darbdavys turi galimybes gauti geriausius darbuotojus.

Apie  įmonių ir organizacijų praktiką plėtojant darnų verslą kalbėjo įmonių ir organizacijų atstovai:  „SEB bankas“, Lietuva – Alex Gibb, Korporatyvinio tvarumo vadovas,  „YIT Kausta“ – Kęstutis Vanagas,  generalinis direktorius,  UAB „Monetų namai“ ir „Samlerhuset” – atstovas Håkan Forsgård (Norvegija), „SOS Vaikų kaimų draugijos“ direktorė Liudovika Pakalkaitė, Nacionalinė direktorė (Lietuva) .

Konferencijos dalyviai konstatavo, kad atsakingo verslo plėtra galėtų būti reikšmingesnė ir vertingesnė šalies vystymuisi, tačiau tam reikalingi esminiai pokyčiai:

  1. Metinis atsakingo verslo renginys, globojamas LR Prezidentės, pirmą kartą pabrėžė atsakingo verslo svarbą valstybės lygmeniu.
  2. Lyderystė – itin svarbu. Ir labai svarbu, kad politinė lyderystė darnai šalyje būtų tęsiama.
  3. Valstybės vaidmuo yra labai kritiškai svarbus: tai gali skatinti verslą taikyti darnaus vystymosi principus savo veiklose. Šalyse, kuriose darnus vystymasis buvo esminė plėtros sąlyga, pažanga buvo žymiais spartesnė, kaip pavyzdžiui, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje.
  4. Valstybės politika turi aiškiai nusakyti, ko ji tikisi iš verslo, kokių lygmenų gali būti reikalavimai, nuosekliai vykdyti politiką ir akivaizdžiai tai demonstruoti valstybės valdomų įmonių pavyzdžiu. Būtina skatinti darnumo iniciatyvas, jas kompetentingai vertinti ir plėtoti. 
  5. Įvardinti ir pripažinti, kas nuveikta Lietuvoje ir didžiuotis darnaus verslo praktikomis. Mokytis iš gerųjų pavyzdžių, gerosios praktikos savo ir kitose šalyse.
  6. Būtina sustiprinti atsakingo verslo skatinimo politiką ir diferencijuoti skatinimo priemones.
  7. Darnus vystymasis ir verslo atsakomybė toli gražu ne visuomet yra verslo veiklos prioritetas, būtini skatinimo mechanizmai, gerosios patirties sklaida.
  8. Verslas turi imtis lyderystės įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus. Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas gali sukurti naujas verslo galimybes.
  9. Svarbus visuomenės ir klientų vaidmuo – jie turi suprasti ir reikalauti verslo atsakomybės.
  10. Darnus vystymasis neatsiejamas nuo kultūros: tik tapęs kultūros dalimi, jis gali tapti kiekvienos organizacijos ir individo veiksmų ir pokyčių pagrindu.
  11. JT darnaus vystymosi tikslai (SDG 17) – tai kompleksinė, visas sritis ir visas interesų grupes apimanti sistema. Tai universalūs, neatsiejami vienas nuo kito ir į pokyčius orientuoti tikslai. Būtina sutarimas, kaip verslas, viešasis sektorius ir visuomenė gali jų siekti.
  12. Dialogo svarba tarp interesų grupių: būtinas nacionalinio lygmens susitarimas, kas yra darnus vystymasis Lietuvoje, tokio susitarimo pagrindu turi tapti JT darnaus vystymosi tikslai (SDG 17).
  13. Būtina atsakingo ir darnaus verslo vizija, dėl kurios sutaria visos interesų grupės, visiems aišku, kur link judame, ko norime.
  14. Būtina investuoti į žmones, švietimą ir viešąją politiką. Reikalingas visuotinis verslo bei institucijų įsipareigojimas ir ryžtas daryti daugiau, nei reikalauja teisės aktai. 
  15. Maži žingsniai veda prie didelių pokyčių, jie gali tapti simboliais.

Konferencijos organizatoriai siūlo:
1.    Siekti, kad šios konferencijos temos ir rezultatai būtų nuolat aptariami viešoje erdvėje.
2.    Pagal  konferencijoje iškeltus klausimus ir įžvalgas, pateikti pasiūlymus LR Vyriausybės kanceliarijai ir Darnaus vystymosi komisijai.
3.    Aptarti  konferencijos pasiūlymus su specialistų bendruomenių atstovais, institucijomis.
4.    Siekti, kad konferencija, skirta darnaus vystymosi tikslų (DVT17) įgyvendinimui versle taptų tęstine ir ją organizuoti kasmet.
_________________

Tarptautinė metinė atsakingo verslo konferencija „Atsakomybės vertė verslui, visuomenei, valstybei“, 2016, LAVA.

 

Narystės forma

Ataskaitos

D. U. K.

Kontaktai / Contacts