2017 m. kovo 29 d.

ŽMOGAUS TEISĖS: Išdalinti Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai 2016

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu  kasmet nuo 2014 m. rengia Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus, kurių metu apdovanojami lygybės ir įvairovės srityje pasižymėję asmenys, organizacijos, jų idėjos ar projektai, iniciatyvos, poelgiai, veiksmai. Šiemet renginys organizuojamas kartu su Norvegijos Karalystės ambasada.

APDOVANOJIMAI 2016

Už aktyvų tautų dialogo puoselėjimą Lietuvoje, ukrainiečių tautinio tapatumo išsaugojimą Tautų dialogo apdovanojimu pagerbta Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė. Vaivorykštės apdovanojimas atiteko socialinei interneto platformai „išgir̃stì“. Tai – saugi erdvė, padedanti LGBT* ir artimos aplinkos žmonėms dalintis patirtimi, būti išgirstiems, o aplinkiniams – lengviau juos išgirsti. Norvegijos Karalystės ambasados apdovanojimas „Už pilietinės visuomenės stiprinimą“ teiktas už išskirtinius nuopelnus stiprinant pilietinę visuomenę. Jis atiteko koalicijai „Psichikos sveikata 2030“. Koalicija stiprina aktyvų visuomenės dalyvavimą priimant politinius sprendimus, siekia kad vaikams ir suaugusiems su psichikos ir (ar) proto negalia būtų suteikta daugiau paslaugų jiems gyvenant bendruomenėje, o ne institucijose. Taip pat skaitykite: Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų ceremonijoje – ir žinomi veidai Apdovanojimas „Geriausias amžius – mano amžius“ atiteko Marijampolės futbolo treneriui Martynui Karpavičiui. 2016 m. jis surengė pirmąjį močiučių futbolo čempionatą Lietuvoje. M. Karpavičius treniruoja senjorių ir mergaičių futbolo komandas. Įveiktos kliūties apdovanojimas įteiktas Lietuvos aklųjų bibliotekos savanoriui Albertui. Šis savanoris, anksčiau neturėjęs knygų įgarsinimo patirties, įgarsino net 53 knygas, taip ne tik atverdamas galimybes regėjimo negalią turintiems asmenims džiaugtis knygomis, bet ir skatindamas kitus žmones prisidėti prie visiems prieinamo pasaulio kūrimo. Religijų įvairovės apdovanojimu įvertinta LRT Kultūra laida „Anapus čia ir dabar“. 2016 metais startavusios laidos autorius Algirdas Acus nagrinėja su žmogaus teisėmis susijusias temas: religija ir feminizmas, negalia, žiniasklaida, ateizmas ir kitas. Metų proveržio apdovanojimas atiteko „Baltic Pride“ 2016 eitynėms „Už lygybę!“. Eitynėse dalyvavo nei 3 000 žmonių, palaikančių LGBT+ bendruomenės lygiateisiškumą. Sveikindama susirinkusius nevyriausybinių organizacijų atstovus, visuomenininkus ir aktyvistus, lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė juos vadino tikruoju Lietuvos elitu. „Jūsų indėlis, jūsų paliktas pėdsakas valstybėje padaro valstybę stiprią ir gražią“, – ceremonijoje sakė ji. Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2016 organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumas bei Norvegijos Karalystės ambasada.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/isdalyti-nacionaliniai-lygybes-ir-ivairoves-apdovanojimai-tarp-ivertintuju-ir-15min-zurnaliste-kristina-aksamitaite-56-776212

Už lygybės ir įvairovės idėjų skatinimą viešojoje erdvėje Žiniasklaidos balso apdovanojimas įteiktas 15min žurnalistei Kristinai Aksamitaitei.

Lyčių lygybės apdovanojimas atiteko Vilniaus miesto krizių centro direktorei Nijolei Dirsienei. Ji įvertinta už ilgametį darbą smurto prieš moteris ir vaikus prevencijos srityje. Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai 108 nuotr.

Už aktyvų tautų dialogo puoselėjimą Lietuvoje, ukrainiečių tautinio tapatumo išsaugojimą Tautų dialogo apdovanojimu pagerbta Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė.

Vaivorykštės apdovanojimas atiteko socialinei interneto platformai „išgir̃stì“. Tai – saugi erdvė, padedanti LGBT* ir artimos aplinkos žmonėms dalintis patirtimi, būti išgirstiems, o aplinkiniams – lengviau juos išgirsti.

Norvegijos Karalystės ambasados apdovanojimas „Už pilietinės visuomenės stiprinimą“ teiktas už išskirtinius nuopelnus stiprinant pilietinę visuomenę. Jis atiteko koalicijai „Psichikos sveikata 2030“. Koalicija stiprina aktyvų visuomenės dalyvavimą priimant politinius sprendimus, siekia kad vaikams ir suaugusiems su psichikos ir (ar) proto negalia būtų suteikta daugiau paslaugų jiems gyvenant bendruomenėje, o ne institucijose.

Apdovanojimas „Geriausias amžius – mano amžius“ atiteko Marijampolės futbolo treneriui Martynui Karpavičiui. 2016 m. jis surengė pirmąjį močiučių futbolo čempionatą Lietuvoje. M. Karpavičius treniruoja senjorių ir mergaičių futbolo komandas.

Įveiktos kliūties apdovanojimas įteiktas Lietuvos aklųjų bibliotekos savanoriui Albertui. Šis savanoris, anksčiau neturėjęs knygų įgarsinimo patirties, įgarsino net 53 knygas, taip ne tik atverdamas galimybes regėjimo negalią turintiems asmenims džiaugtis knygomis, bet ir skatindamas kitus žmones prisidėti prie visiems prieinamo pasaulio kūrimo.

Religijų įvairovės apdovanojimu įvertinta LRT Kultūra laida „Anapus čia ir dabar“. 2016 metais startavusios laidos autorius Algirdas Acus nagrinėja su žmogaus teisėmis susijusias temas: religija ir feminizmas, negalia, žiniasklaida, ateizmas ir kitas.

Metų proveržio apdovanojimas atiteko „Baltic Pride“ 2016 eitynėms „Už lygybę!“. Eitynėse dalyvavo nei 3 000 žmonių, palaikančių LGBT+ bendruomenės lygiateisiškumą. Sveikindama susirinkusius nevyriausybinių organizacijų atstovus, visuomenininkus ir aktyvistus, lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė juos vadino tikruoju Lietuvos elitu. „Jūsų indėlis, jūsų paliktas pėdsakas valstybėje padaro valstybę stiprią ir gražią“, – ceremonijoje sakė ji.

Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2016 organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumas bei Norvegijos Karalystės ambasada.

Daugiau:
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/isdalyti-nacionaliniai-lygybes-ir-ivairoves-apdovanojimai-tarp-ivertintuju-ir-15min-zurnaliste-kristina-aksamitaite-56-776212

Kviečiame susipažinti su visais šių metų nominantais.  

Lyčių lygybės apdovanojimas, skiriamas už nestereotipinio požiūrio į moteris ir vyrus sklaidą ir įtvirtinimą visuomenėje -

Vilniaus miesto krizių centras įsteigtas 1994 m. Centras teikia pagalbą moterims, nukentėjusioms nuo prekybos žmonėmis, smurto šeimoje, taip pat našlaitėms iš globos namų, kurios neturi socialinių įgūdžių, pajamų, tinkamo išsilavinimo ir profesijos savarankiškai gyventi, nukentėjusioms nuo stichinių nelaimių (tarkim, gaisrų) neturinčioms būsto ir pan. Tai yra Pasaulio banko finansuojamas projektas, trišalė sutartis pasirašyta su  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus savivaldybe ir Pasaulio banku. Šiuo metu centre vienu metu gali gyventi 72 moterys su vaikais. Centras turi krizių tarnybą, kur teikia paslaugas ištisą parą be laisvadienių. Moterys gali paskambinti, ateiti, gali kreiptis ir jų artimieji. Taip pat suteikiamas laikinasis saugus būstas, kuriame galima gyventi iki trijų parų. Dažnai moteris atveža policijos pareigūnai, jeigu yra kviečiami dėl smurto artimoje aplinkoje, moteriai nesaugu likti namuose. Būna, kad jos pačios pabėga nuo smurtautojo, jas atveža artimieji, darbdaviai, kaimynai. Jeigu moteris yra apsisprendusi nutraukti smurto ratą, pradėti kitokį gyvenimą, permąstyti savo situaciją, gauti papildomos informacijos, centras teikia trumpalaikės socialinės globos paslaugas, moteris gali pensione gyventi pusmetį ir ilgiau. Specialistai moteris konsultuoja, padeda surinkti ir užpildyti dokumentus, pradėti naują gyvenimą.

Vyrų krizių centras teikia teisinę ir psichologinę pagalbą vyrams, susiduriantiems su psichologinėmis,  socialinėmis ir kitokiomis problemomis, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, kenčiantiems nuo įvairių priklausomybių. Centro vykdomos programos:

Artūras Tereškinas yra sociologas, kultūros tyrinėtojas, poetas, VDU Sociologijos katedros profesorius, Socialinių tyrimų centro vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Mokslinę veiklą profesorius skiria kultūros sociologijai, lyčių sociologijai, vyrų, popkultūros, socialinės atskirties, mažumų grupių studijoms. Harvardo universitete magistro ir daktaro laipsnius įgijęs sociologas sukaupė daug patirties vykdant mokslinius darbus ne tik Lietuvoje, bet ir JAV (Emersono kolegijoje, Harvardo universiteto Davis rusų studijų centre).

Savo monografijose, knygose ir nuolat skelbiamuose straipsniuose A. Tereškinas tyrinėja seksualumą, lytis, nacionalizmą, populiariąją kultūrą. Jo tekstai skelbiami JAV, Švedijoje, Olandijoje ir kitose šalyse.

A. Tereškino indėlis į sociologiją 2016 m. buvo įvertintas Lietuvos mokslo premija.

(Parengta pagal VDU informaciją)

Tautų dialogo apdovanojimas

- Skiriamas už nuopelnus veikiant tautinių bendruomenių integravimo, ksenofobijos, rasinių, etninių stereotipų mažinimo procesuose -

Marius Ivaškevičius. Už 2016 m.  rugpjūčio 29 dieną Molėtuose vykusio „Atminties maršo“ iniciavimą. Eitynių metų buvo pagerbti prieš 75 metus II Pasaulinio karo metu nužudyti Lietuvos žydai. Atminties marše dalyvavo apie 3 000 asmenų.

Atminties maršas organizuotas atminti tragiškiems 1941-ųjų metų įvykiams, kai Molėtų žydai buvo išvesti ir sušaudyti. Atminties maršas Molėtuose vyko nuo buvusios sinagogos vietos iki masinės žudynių kapavietės. Marše taip pat dalyvavo apie 70 žydų išeivių iš Molėtų ir kitų Lietuvos vietų.

Lietuvos žmogaus teisių centras. Už į Lietuvą atvežtus „Atminimo akmenis“. Šios iniciatyvos dėka Lietuva prisijungė prie didžiausio pasaulyje Holokausto aukoms skirto memorialo po atviru dangumi. 2016 m. „Atminimo akmenys“ atidengti 4 miestuose nužudytiems Lietuvos gyventojams – žydams ir romams – atminti.

„Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine) – tai šaligatviuose ar grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas.

„Atminimo akmenys“ išvežtuosius į koncentracijos stovyklas, sušaudytus masinių žudynių vietose, nukankintus kalėjimuose ar kitaip nukentėjusius Holokausto metu simboliškai grąžina į miestų ir miestelių erdves, kuriuose jie gyveno, mokėsi ar dirbo, taip primindami, kad masinių žudynių metu nukentėjo ne abstraktūs skaičiai, bet konkretūs žmonės.

Pirmoji tokia lentelė buvo įrengta 1992 m. Kiolno mieste, Vokietijoje. Ant jos „Atminimo akmenų“ idėjos autorius, menininkas Gunteris Demnigas išgraviravo vadinamojo „Aušvico nutarimo“ eilutes, kuriomis SS reichsfiureris Heinrichas Himmleris įsakė pradėti Vokietijos teritorijoje gyvenusių romų deportaciją į Aušvico koncentracijos stovyklą.

Po dviejų metų menininkas išgraviravo pirmąsias plokšteles konkretiems žmonėms – ant jų buvo užrašyti žmonių vardai ir pavardės, gimimo bei mirties metai ir žūties vieta. Dar po metų šie atminimo ženklai atsidūrė Kiolno miesto šaligatviuose, taip pradėdami meninį projektą, tapusį didžiausiu memorialu po atviru dangumi pasaulyje.

Praėjus dvidešimčiai metų nuo projekto pradžios, beveik 60 tūkst. „Atminimo akmenų“ galite rasti daugiau nei dvidešimtyje Europos valstybių. Lietuva buvo 21 -oji šalis, prisijungusi prie šios iniciatyvos.

„Atminimo akmenys“ yra įrengti keturiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.

(parengta pagal portalo manoteises.lt informaciją) 

Natalija Šertvytienė. Už aktyvų tautų dialogo puoselėjimą Lietuvoje, ukrainiečių tautinio tapatumo išsaugojimą, pagalbą integracijos procesuose, tolerancijos ugdymą. Nuo 1998 metų Natalija yra Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė.

Natalija savo visuomeninėje veikloje daug dėmesio skiria paramos Ukrainos žmonėms teikimui. Nuoširdaus darbo dėka Vilniaus ukrainiečių bendruomenė tapo viena iš aktyviausių Lietuvos tautinių mažumų bendrijų - nuolat rengiamos įvairios parodos, koncertai, poezijos vakarai, konferencijos, supažindinančios mūsų šalies visuomenę su Ukrainos istorija, kultūra, papročiais, tradicijomis. Renginiuose nuolat dalyvauja įvairių tautybių Lietuvos gyventojai .Savo aktyvia pilietine pozicija prisideda prie tolerancijos, tarpusavio supratimo ugdymo visuomenės narių tarpe. Natalija Šertvytienė aktyviai dalyvauja pasaulio ukrainiečių organizacijų veikloje, ji išrinkta Pasaulio ukrainiečių moterų organizacijų federacijos nare.

Įveiktos kliūties apdovanojimas

- Skiriamas už fizinės, socialinės, kultūrinės, požiūrio ir/ar kitokios kliūties sėkmingą įveikimą užtikrinant žmonių su negalia orų gyvenimą ir dalyvavimą visuomenėje -

Lietuvos aklųjų bibliotekos savanoris Albertas. Už savanorišką darbą neatlygintinai įgarsinant knygas regėjimo negalią turintiems asmenims. Šis savanoris, anksčiau neturėjęs knygų įgarsinimo patirties, įgarsino net 53 knygas, taip ne tik atverdamas galimybes regėjimo negalią turintiems asmenims džiaugtis knygomis, bet ir skatindamas kitus žmones prisidėti prie visiems prieinamo pasaulio kūrimo.

Multimedijų agentūros ,,Nanook“ projektas „Galia nugalėti“. Už pozityvaus parolimpiečių įvaizdžio kūrimą. 2016 m. agentūra įgyvendino dokumentinį projektą, pasakojantį apie Lietuvos parolimpiečių kasdienybę bei pasiruošimą Rio de Žaneiro žaidynėms. Projektu buvo mažinama socialinė atskirtis ir nelygybė, populiarinamos mažai žinomos šakos ir sportininkai. 

Pojūčių teatras. Už naują meno pažinimo būdą Lietuvos aklųjų bendruomenei. 2016 m. Pojūčių teatras visuomenei pristatė du naujus spektaklius. Šie spektakliai įtraukia regos negalią turinčius žmones į kultūrinį gyvenimą, neša regos negalios temą į teatro pasaulį, skatina visuomenės jautrumą ir dialogą meno erdvėje.

Pojūčio teatro įkūrėja - Karolina Žernytė, jaunosios kartos teatro kūrėja. Ji nuo 2010 metų sėkmingai kuria savo Pojūčių teatrą. Teatro koncepcijos išeities tašku tapo idėja, kaip aktorius gali tarnauti žiūrovui vietoj to, kad pats būtų dėmėsio centre. Karolinos paieškos šioje temoje prasidėjo bendradarbiavimu su Vilniaus aklųjų bendruomene. 2010 metais pastačiusi savo pirmąjį diplominį pojūčių teatro spektaklį vaikams "Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams", kūrėja atvėrė naują meno pažinimo būdą Lietuvos aklųjų bendruomenei ir tapo svarbia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių kultūrinio gyvenimo dalimi. Šiuo metu Karolina visus savo projektus, kuria su aklųjų bendruomenės pagalba, yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kultūros tarybos narė. Karolinos kuriami pojūčių spektakliai ne tik įtraukė regos negalią turinčius žmones į aktyvesnį kultūrinį gyvenimą, bet ir atnešė regos negalios temą į teatro pasaulį. Nuo 2015 metų suburtas Pojūčių teatras (pastovi trupė) sparčiai išsiplėtė savo veiklos sritimis, geografine aprėptimi bei populairumu. 2016 metai teatrui ir režisierei buvo itin vaisingi. Sukurti du pojūčių spektakliai, vienas jų kartu su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru. Teatras aktyviai gastroliavo Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat buvo vykdomos edukacinės programos Nacionalinėje dailės galerijoje (kur akliesiems aktoriai perteikė dailės kūrinius per pojūčius), taip pat mokyklose. Visa ši plėtra padėjo pasiekti ne tik Vilniuje, bet ir regionuose gyvenančius aklųjų bendruomenės narius, kas padėjo aktyviai ir kokybiškai įtraukti benduomenę į kultūrinį gyvenimą, kuris dažnai jiems būna nepasiekiamas. Taip pat tokio teatro egzistavimas ir populiarėjimas padeda populiarinti ir regos negalios temą, skatina visuomenės jautrumą temai bei atveria dialogo plotmę susitikti atviroje meno erdvėje.

Apdovanojimas „Geriausias amžius – mano amžius“

- Skiriamas už iniciatyvą, skatinančią realizuoti savo potencialą ir tikslus darbe, laisvalaikiu ar užsiimant visuomenine veikla, nepaisant stereotipų apie jauną ar vyresnį amžių, už nuopelnus vienijant įvairaus amžiaus žmonių kartas -

Lietuvos dailės muziejaus vyrų choras „Varpas“. Už vyresnių žmonių prasmingą laisvalaikį. Choro, kuris įkurtas dar 1955 m., vidutinis narių amžius – virš 75 metų. Vadovaujamas Jurijaus Kalco, „Varpas“ yra vienas brandžiausių chorų Lietuvoje. Choras atlieka skirtingų žanrų, šalių kūrinius, taip prisidėdamas prie kultūros įvairovės skatinimo.

Choras „Varpas“ - vienas brandžiausių ir pajėgiausių Lietuvoje saviveiklinių kolektyvų. 1955 m. įkurtą chorą sėkmė ir pripažinimas lydėjo daugiau nei 20-ies Europos, Lotynų Amerikos ir Azijos valstybių scenose, choras yra nuolatinis respublikinių dainų švenčių dalyvis, respublikinių konkursų laureatas. Choro repertuarą sudaro Europos senosios muzikos meistrų, lietuvių ir pasaulio tautų liaudies dainos, lietuvių ir užsienio kompozitorių klasikinės, sakralinės ir kitų žanrų muzikos kūriniai. Lietuvos radijuje ir televizijoje choras įrašė daugiau nei 150 kūrinių. Choro dainininkai – aukštųjų mokyklų absolventai: inžinieriai, architektai, ekonomistai, gydytojai, geologai, mokslo darbuotojai, kurių vidutinis amžius - virš 75 metų. Vyrų choras „Varpas“ - ne tik džiugina klausytoją, siekia chorinio meno aukštumų, propaguoja lietuvių kompozitorių kūrybą ir dainavimą, bet ir skatina kultūros įvairovę atliekant skirtingų žanrų, skirtingų šalių ir tautų muziką, o dainininkams ir jų šeimos nariams jis yra tapęs nuolatinio savęs realizavimo, įvairių kartų ir žmonių bendrystės erdve.

Marijampolės futbolo treneris Martynas Karpavičius. Už judėjimo džiaugsmo teikimą nepaisant amžiaus. 2016 m. surengė pirmąjį močiučių futbolo čempionatą Lietuvoje. Martynas treniruoja senjorių ir mergaičių futbolo komandas. Per metus surengia keliolika futbolo renginių, kurių dalyvių amžius nėra svarbus.

Daugiau informacijos:

Martynas Karpavičius: kai tarp darbo ir laisvalaikio dedamas lygybės ženklas

Močiučių futbolas neturi lygių pasaulyje

Jaunas treneris Suvalkijos močiutes subūrė į futbolo komandą

Sidabrinė linija. Už artumo ir draugystės ryšio mezgimą su vienišais senoliais. Sidabrinė linija – nemokama paslauga, kuria gali naudoti visi garbaus amžiaus žmonės. Reguliariai senjorams skambinantys savanoriai padeda spręsti jų atskirties, vienišumo, bendravimo trūkumo problemas, užsimezgęs abipusis ryšys puoselėja kartų solidarumą.

„Sidabrinė linija“ yra nemokama socialinė draugystės ir bendravimo telefonu paslauga garbaus amžiaus žmonėms, siūlanti galimybę turėti „telefoninį draugą“, kuris reguliariai paskambins pasidomėti, kaip sekasi, paklausti, kaip žmogus jaučiasi, pasiūlyti pagalbos. Ši paslauga nesiekia konkuruoti ar atkartoti kitų jau veikiančių pagalbos garbaus amžiaus žmonėms priemonių, o veikiau priešingai, jas papildyti, suteikti reikiamą pagalbą „čia ir dabar“ ar būti tarpininku, padedančiu garbaus amžiaus žmonėms surasti reikiamų paslaugų teikėjus.

Metų proveržio apdovanojimas

- Skiriamas už plačiai nuskambėjusį ir prie įvairovės ir lygybės skatinimo visuomenėje prisidėjusį poelgį, darbą, iniciatyvą, kūrinį ir panašiai -

„Baltic Pride“ 2016 eitynės „Už lygybę!“. Už sėkmingiausias Lietuvos istorijoje LGBT* bendruomenės eitynes, kuriose dalyvavo daugiau nei 3 000 žmonių, ir tai, kad Lietuva tapo atviresnė ir tolerantiškesnė. Kartu su LGBT* bendruomenės nariais renginyje dalyvavo Europos Parlamento nariai, Lietuvos ir užsienio politikai, tarptautinių organizacijų nariai, Lietuvos gyventojai.

 

Justas Džiugelis. Už tai, kad judėjimo negalia nesutrukdė tapti Seimo nariu. Verslininkas ir visuomenės veikėjas 2014 m. įsteigė VšĮ Baltijos ugdymo centrą, o 2016 m. buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą.

Platforma „išgir̃stì“. Už atvirumo, įvairovės ir pagarbos skatinimą. „išgir̃stì“ – tai informacinė ir socialinė interneto platforma, kurioje pateikiama kokybiška informacija LGBT* ir juos supantiems žmonėms. Tai – saugi erdvė, padedanti LGBT* ir artimos aplinkos žmonėms dalintis patirtimi, būti išgirstiems, o aplinkiniams – lengviau juos išgirsti.

„išgirsti“ – tai informacinė ir socialinė interneto platforma, kurioje pateikiama kokybiška informacija skirta LGBT* ir juos supantiems žmonėms. Tai – saugi erdvė, padedanti LGBT* ir artimos aplinkos žmonėms dalintis patirtimi, būti išgirstiems, o aplinkiniams – lengviau juos išgirsti.

2016 metais  „išgirsti“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalinta keliomis dešimtimis LGBT* ir jų artimųjų atsiųstomis istorijomis. Daug dėmesio sulaukė gegužės 17 dieną, minint Tarpautinę dieną prieš homofobiją startavusi vaizdo pasakojimų serija, kur savo gyvenimiškomis istorijomis pasidalino ir visuomenėje žinomi žmonės: Rafailas Karpis, Dominykas Vaitiekūnas, Agnė Grigaliūnienė Eglė Daugėlaitė-Kryževičienė ir kiti. Iš viso sukurta ir visuomenei pristatyta 11 tokių pasakojimų, o interneto svetainėje „Youtube“ įrašai peržiūrėti beveik 100 000 kartų.

Platformą taip pat sudaro informacijos portalas „isgirsti.lt“, kur glaustai ir sistemingai pateikiama informacija, galinti dominti jaunus LGBT* žmones, taip pat jų šeimos narius, draugus ir emocinės paramos teikėjus. Siekiant pagerinti psichologinės pagalbos prieinamumą sukurta Emocinės paramos dėžutė, kur elektroniniu paštu pagalbą teikia „Jaunimo linijos“ parengti savanoriai.

„Išgir̃stì“ – tai asociacijos „In corpore“ ir draugų įgyvendinama iniciatyva.

 

Žiniasklaidos balso apdovanojimas

- Skiriamas žiniasklaidos atstovams, kurie savo darbu, veiksmu ar iniciatyva skatina asmenų lygybę ir įvairovę visuomenėje bei gina žmogaus teises -

Kristina Aksamitaitė. Už lygybės ir įvairovės idėjų skatinimą rašant portale 15min.lt lyčių lygybės, romų integracijos, smurto prieš moteris mažinimo ir kitomis žmogaus teisių temomis.

Kristina ne vienerius metus rengia tekstus žmogaus teisių temomis. Jos tekstai pasižymi jautrumu labiausiai marginalizuojamoms visuomenės grupėms, prioretizuoja žmogaus teisių principus ir kalba apie problemas, kurias kiti žurnalistai dažnai yra linkę nuvertinti. 2016 m. aktyviai kėlė svarbius žmogaus teisėms klausimus, skatino dialogą apie visuomenės pažeidžiamas grupes ir iššūkius su kuriais susiduria LGBT+ asmenys, moterys, kitų tautybių asmenys.  

Daumantė Baranauskaitė. Už kokybišką ir faktais grįstą informaciją romų integracijos klausimais žmogaus teisių portale manoteises.lt. Už supratingumo ir pagarbos puoselėjimą romų tautybės žmonėms.

Daumantė 2016 m. parengė tekstus apie romų tautybės žmonių neigiamą reprezentaciją žiniasklaidoje, diskriminaciją darbe, visuomenės keliamus iššūkius, problemas, su kuriomis susiduria vaikai švietimo sistemoje, skirtingą vyrų ir moterų padėtį, neigiamą visuomenės požiūrį į šios tautybės asmenis. 

Beata Tiškevič. Už atsidavimą, rūpestį ir jautrumą socialinės nelygybės, ypač moterų teisių, klausimams. Savo socialiniuose tinkluose, radijo laidose ir televizijoje Beata nuolat pasisako už lygybę ir įvairovę. Nuo 2016 m. Žinių radijuje veda savo autorinę laidą „Moterys kalba!“. Laidoje kalbinamos veiklios, drąsios, talentingos moterys, įvairių sričių ekspertės ir specialistės, savo pavyzdžiu rodančios, kad kiekviena moteris gali užsiimti veikla, kuri jai patinka ir tinka. Laidose laužomi stereotipai, kad moterys ko nors negali, įkvepiančios istorijos rodo, kad lytis nėra ir neturėtų būti vertinimo kriterijus kam nors pasiekti.

 Religijų įvairovės apdovanojimas

- Skiriamas asmeniui, organizacijai, idėjai ar projektui, kuris prisidėjo prie religijos laisvės principo įtvirtinimo ir sklaidos bei religijų įvairovės pažinimo ir priėmimo skatinimo Lietuvoje -

LRT Kultūra laida „Anapus čia ir dabar“. Už kritinio požiūrio ir diskusijos sklaidą apie religijų įvairovės reikšmę Lietuvoje ir pasaulyje. 2016 metais startavusios laidos autorius Algirdas Acus nagrinėja su žmogaus teisėmis susijusias temas: religija ir feminizmas, negalia, žiniasklaida, ateizmas ir kitas.

Laidų cikle „Anapus čia ir dabar“ ieškoma atsakymų apie didžiąsias pasaulio religijas. Krikščionybės, islamo, budizmo ir kitų didžiųjų religijų susidūrimą su pasauliu šiuolaikinėse aktualijose analizuoja laidos vedėjas, žurnalistas A. Acus. Laidos režisierius – Rimantas Babrauskas, konsultantas – VU Filosofijos fakulteto docentas, religijų ekspertas Kęstutis Dubnikas.

„Mišri šeima“. Už informaciją ir diskusiją rasinės, kultūrinės ir religinės įvairovės, lygybės ir tolerancijos klausimais, už skiriamą dėmesį mišrių šeimų vaikų religinio ir tautinio identiteto ugdymui. Organizacija „Mišri šeima“ siekia, kad lietuviai nebijotų užmegzti dialogo su skirtingų tautų ir religijų atstovais, nes tik bendraujant dingsta išankstinės nuostatos, kuriasi draugiškas ryšys.

Svetainė Mišri Šeima – tai entuziastingos ir energingos savanorių komandos projektas, skirtas lietuviams ir lietuvėms, sukūrusiems šeimą su užsieniečiais, ar dar tik pradėjusiems drauge eiti pirmuosius žingsnius rimtų santykių link. Svetainė priklauso VšĮ Atviros visuomenės centras, kurios tikslai yra šviesti visuomenę rasinės, kultūrinės, religinės įvairovės klausimais, skleisti lygybės idėją, skatinti toleranciją bei tarpkultūrinę ir tarpreliginę darną.

Egdūnas Račius. Už pastangas įveikti stereotipinį visuomenės mąstymą apie šiuolaikinį islamą ir jo išpažinėjus. Už viešus pasisakymus ir komentarus, skatinančius nestereotipinį požiūrį į kitaminčius ir kitatikius, jų kultūrą ir politiką. 2016 m. profesorius parengė studiją „Musulmonai ir jų islamai“.

Knygoje „Musulmonai ir jų islamai“ pristatomas islamo istorinis raidos kelias ir šios pasaulinės religijos pamatiniai tekstai bei iš jų kildinami tikėjimai ir religinės prievolės. Supažindinama su klasikinėmis (istorinėmis) islamo plotmėmis, jų pamatinėmis idėjomis bei praktikomis nuo islamo susiformavimo VII a. iki XVIII-XIX a. sandūros, kai musulmonų visuomenėse pradėjo burtis refleksyvūs religiniai sąjūdžiai, kritiški klasikinių islamo tradicijų atžvilgiu. Nemažai vietos skirta islamo atgimimo, vadinamojo revaivalistinio islamo, atmainų ir formų pristatymui pastaraisiais keliais šimtmečiais. Pabaigoje aptariama bendresnė nūdienos musulmonų socialinė gyvensena tiek musulmoniškuose kraštuose, tiek išeivijoje.

Vaivorykštės apdovanojimas

- Skiriamas už nuopelnus LGBT* teisių atstovavimo srityje, mažinant homofobijos, transfobijos ir bifobijos daromą žalą bei skatinant LGBT* atvirumą ir didesnę integraciją į visuomenę -

Platforma „išgir̃stì“. Už atvirumo, įvairovės ir pagarbos skatinimą. „išgir̃stì“ – tai informacinė ir socialinė interneto platforma, kurioje pateikiama kokybiška informacija LGBT* ir juos supantiems žmonėms. Tai – saugi erdvė, padedanti LGBT* ir artimos aplinkos žmonėms dalintis patirtimi, būti išgirstiems, o aplinkiniams – lengviau juos išgirsti.

„išgirsti“ – tai informacinė ir socialinė interneto platforma, kurioje pateikiama kokybiška informacija skirta LGBT* ir juos supantiems žmonėms. Tai – saugi erdvė, padedanti LGBT* ir artimos aplinkos žmonėms dalintis patirtimi, būti išgirstiems, o aplinkiniams – lengviau juos išgirsti.

2016 metais  „išgirsti“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalinta keliomis dešimtimis LGBT* ir jų artimųjų atsiųstomis istorijomis. Daug dėmesio sulaukė gegužės 17 dieną, minint Tarpautinę dieną prieš homofobiją startavusi vaizdo pasakojimų serija, kur savo gyvenimiškomis istorijomis pasidalino ir visuomenėje žinomi žmonės: Rafailas Karpis, Dominykas Vaitiekūnas, Agnė Grigaliūnienė Eglė Daugėlaitė-Kryževičienė ir kiti. Iš viso sukurta ir visuomenei pristatyta 11 tokių pasakojimų, o interneto svetainėje „Youtube“ įrašai peržiūrėti beveik 100 000 kartų.

Platformą taip pat sudaro informacijos portalas „isgirsti.lt“, kur glaustai ir sistemingai pateikiama informacija, galinti dominti jaunus LGBT* žmones, taip pat jų šeimos narius, draugus ir emocinės paramos teikėjus. Siekiant pagerinti psichologinės pagalbos prieinamumą sukurta Emocinės paramos dėžutė, kur elektroniniu paštu pagalbą teikia „Jaunimo linijos“ parengti savanoriai.

„Išgir̃stì“ – tai asociacijos „In corpore“ ir draugų įgyvendinama iniciatyva.

 

Edvino Kroco autobiografinis romanas „Niekados neleisk man išeiti“. Už jautrų pasakojimą apie vidinius išgyvenimus, su kuriais susiduria homoseksualūs asmenys.

Autobiografinis romanas „Niekados neleisk man išeiti“, – pirmas išleistas jaunojo rašytojo kūrinys. E.Krocas knygą publikavo savomis lėšomis, nes nei viena leidykla nesutiko jos spausdinti. Keletą šimtų egzempliorių E.Krocas išdalino Vilniaus knygų mugės metu. Romane pasakojama apie savęs ieškantį vaiką provincialiame Lietuvos pasienio miestelyje, pasak autoriaus, „savęs atradimą, baimę, gėdas, savęs slėpimą, bandymus pritapti prie visuomenės“. Jis viliasi, kad „Niekados neleisk man išeiti“ taps prieglobsčiu atstumtiesiems ir nusivylusiems. „Nes gyventi verta. Išmokau mylėti save visokį – nuodėmingą ir purviną, begėdiškai nuolatos išraustantį, drovų, naivų, išprotėjusį“, – apibendrina E.Krocas.

Romo Zabarausko ir Arcana Feminos knyga „Lietuva atsiskleidžia: 99 LGBT+ istorijos“. Už stereotipų laužymą ir skatinimą mąstyti plačiau. Knygoje pristatomos 99 LGBT* bendruomenės narių istorijos, kuriose pasakojamas kelias atviro gyvenimo link.

Daugiau informacijos:

 

Norvegijos Karalystės ambasados apdovanojimas „Už pilietinės visuomenės stiprinimą“

- Skiriamas už pilietinės visuomenės stiprinimą, pilietinio aktyvumo skatinimą ir prisidėjimą prie efektyvaus socialinių problemų sprendimo Lietuvoje -

Specialiu Norvegijos Karalystės ambasados Lietuvoje įsteigtu apdovanojimu siekiama atkreipti dėmesį į iniciatyvas, kuriomis stiprinama pilietinė visuomenė, skatinamas pilietinis aktyvumas ir prisidedama prie efektyvaus socialinių problemų sprendimo Lietuvoje. Nominuotieji šiam apdovanojimui išreiškė vieningą poziciją Lietuvai svarbiais klausimais bei sugebėjo užsitikrinti visuomenės paramą nepaisydami kliūčių ar socialinių bei institucinių apribojimų. 

Kai kurie jų turi ilgametę patirtį ir solidžią profesinę kompetenciją. Kitiems pavyko sutelkti dėmesį bei paskatinti aktyvų dalyvavimą reiškiant pilietinę poziciją ir sprendžiant sudėtingas socialines problemas. Be to, nominantus vienija jų ryžtas pateikti konstruktyvius šių problemų sprendimo būdus bei pasiūlymus visuomenei ir politikos formuotojams. Kiekvienas jų yra pasiruošęs pozityviai ir konstruktyviai bendradarbiauti bei dalintis  atsakomybe už visuomenės gerovę.

Šiam apdovanojimui nominuotų iniciatyvų ir organizacijų dėka pilietinė visuomenė tapo ryžtingesnė ir patikimesnė. Jiems pavyko suteikti matomumo svarbioms problemoms ir kelti sudėtingus klausimus tuo pat metu skatinant pilietiškumą ir užtikrinant tvarų pilietinio sektoriaus augimą. Šios iniciatyvos parodė, kad pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį formuojant valstybės politiką ir užtikrinant žmogaus teisių ir gero valdymo principų įgyvendinimą.

Šiai nominacijai nėra taikomas metų kriterijus, nurodantis, kad nominuota iniciatyva turėtų būti pradėta ar įgyvendinta  2016 metais. 

Nominantai:

Kampanija „Pasibelsk“. Už visuomenės mobilizavimą padėti nuo smurto artimoje aplinkoje kenčiantiems asmenis, tiesiog pasibeldžiant į kaimynų duris. Kampanija pabrėžia bendrą atsakomybę ir teikia patarimus, kaip kiekvienas gali prisidėti prie smurto problemos sprendimo. Kampaniją inicijavo Andželika Rusteikienė, ją remia NVO Geri norai.

Iniciatyva „Pasibelsk“ ragina pasipriešinti smurtui artimoje aplinkoje pasibeldžiant į kaimynų duris. „Girdi pas kaimynus triukšmą, aimanas ar verkimą – pasibelsk. Šis veiksmas gali sustabdyti emocinį ar fizinį smurtą,“ – sako kampanijos iniciatoriai. Didelio populiarumo sulaukusi socialinė kampanija pabrėžia bendrą atsakomybę ir teikia patarimus, kaip kiekvienas gali prisidėti prie smurto artimoje aplinkoje problemos sprendimo. Kampanijos iniciatoriai tiki, kad kartais vienas mažas žingsnelis, klausimas, ar skirtas dėmesys gali padėti pasipriešinti smurtui artimoje aplinkoje.

Šiuo metu kampanija jau turi 6 tūkstančius sekėjų socialiniame tinklapyje „Facebook“. Iniciatyvos „Pasibelsk“ istorijos apie tai, kas privertė žmones veikti, pasiekia daugiau kaip pusę milijono „Facebook“ vartotojų. Įkvėpta Bell Bajao (www.bellbajao.org) iniciatyvos, socialinę kampaniją inicijavo Andželika Rusteikienė, o ją remia ne pelno organizacija „Geri Norai“.

Socialinė kampanija „Pasibelsk“ prisidėjo prie Lietuvos pilietinės visuomenės stiprinimo pasiekdama tuos, kurie nori išreikšti savo pilietinę poziciją ir ieško būdų prisidėti prie socialinių problemų sprendimo. Su abejingumu ir apatija kovojanti iniciatyva subūrė internetinę bendruomenę, kuri žengia pirmuosius savo pilietinio aktyvumo žingsnius, ir pateikia jos atstovams nesunkiai įgyvendinamus patarimus, kaip pasiekti realių pokyčių.

Kampanija „Vaikystė be smurto“. Už prisidėjimą prie reformų vaiko teisių apsaugos srityje. 2016 m. gruodį pradėta kampanija, kurios tikslas – siekti smurto prieš vaikus draudimo įtvirtinimo, šviečiant ir į dialogą įtraukiant visuomenę bei politikus. Vienas iš kampanijos iniciatorių – Paramos vaikams centras, prie kampanijos prisidėjo daugelis NVO ir kitų aktyvių žmonių.

Paramos vaikams centras – nevyriausybinė organizacija, veikianti daugiau nei 20 metų ir siekianti užtikrinti vaikų psichinę gerovę, teikiant kompleksinę pagalbą vaikams ir šeimoms. Centras įkūrė programą „Vaikystė be smurto", kurios tikslas – ne tik suteikti profesionalią kompleksinę (psichologinę, socialinę, teisinę, psichiatrinę) pagalbą smurto aukoms ir jų šeimoms, bet ir  šviesti šalies specialistus, dirbančius su vaikais bei šeimomis, stiprinti esamą vaiko teisių apsaugos sistemą.

2016 m. gruodžio mėn. pateikus LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisas dėl smurto prieš vaikus apibrėžimų įtvirtinimo ir visų rūšių smurto, įskaitant fizines bausmes, draudimo, pradėta kampanija su šūkiais „Apginkime vaikus dabar” ir „Vaikystė be smurto“. Kampanijos tikslas – siekti smurto prieš vaikus draudimo įtvirtinimo, šviečiant ir į dialogą įtraukiant visuomenę, specialistus ir politikus. Paramos vaikams centras aktyviai įsitraukė ir koordinavo didžiąją dalį kampanijos veiksmų – rūpinosi visuomenės švietimu, ekspertų dalyvavimu ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimu, kreipimosi į LR Seimo narius parengimu, platinimu ir įteikimu, taikių piketų ir eitynių organizavimu. Paramos vaikams centras subūrė aktyvių ekspertų ir visuomenininkų būrį, kurio branduolį sudarė: Paramos vaikams centro atstovės Aušra Kurienė ir Ieva Daniūnaitė, aktorė ir menininkė Elžbieta Latėnaitė, renginių organizatorė Erika Purauskytė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė. Kampanijoje aktyviai dalyvavo nevyriausybinių organizacijų koalicija “Už vaiko teises”, vienijanti 13 nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko teisių srityje bei kitos nevyriausybinės organizacijos. 

Kampanija sustiprino Lietuvos pilietinę visuomenę suburdama nevyriausybines organizacijas ir individualius aktyvistus siekdama reformų vaiko teisių apsaugos srityje. Kampanijos dalyviai suvienijo pastangas informuojant ir įtraukiant visuomenę.

 

Koalicija „Psichikos sveikata 2030“. Už siekį įtvirtinti atvirumo, skaidrumo bei žmogaus teisių principus psichikos sveikatos sistemoje. Siūlydama konstruktyvius sprendimus, Koalicija stiprina aktyvų visuomenės dalyvavimą priimant politinius sprendimus, siekia kad vaikams ir suaugusiems su psichikos ir (ar) proto negalia būtų suteikta daugiau paslaugų jiems gyvenant bendruomenėje, o ne institucijose. Koalicijai pirmininkauja NVO Psichikos sveikatos perspektyvos.

Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Psichikos sveikata 2030“ susibūrė 2014 metų pavasarį. Šios koalicijos misija – siekti atvirumo, skaidrumo bei žmogaus teisių principų įtvirtinimo psichikos sveikatos sistemoje. Koalicija siekia bendruomeninių psichosocialinių paslaugų plėtros, šalinant biomedicininį ir institucinės globos dominavimą, ir ypatingą dėmesį skiria pažeidžiamoms šeimoms, vaikams ir suaugusiems su psichikos ir (ar) proto negalia, taip pat savižudybių, smurto prevencijai.

Koalicija „Psichikos sveikata 2030“ aktyviai reaguoja į įvairias šalies aktualijas, raštu išsakydama savo poziciją LR Sveikatos apsaugos ministerijai bei dalyvaudama darbo grupėse, susitikimuose ir posėdžiuose. 2015 metais Koalicija paruošė „Lietuvos psichikos strategijos ir savižudybių prevencijos alternatyvų priemonių planą 2016-2018“, kurį pristatė visuomenei ir sprendimų priėmėjams. Planas išgrynino ir susistemino Koalicijos pasiūlymus, kurie vis atnaujinami ieškant bendro darbo galimybių su besikeičiančiais valdžios atstovais.

Koalicijai pirmininkauja nevyriausybinė organizacija „Psichikos sveikatos perspektyvos“. Koalicijos memorandumą pasirašė 16 nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų. Šiuo metu Koalicija vienija 23 narius. „Psichikos sveikata 2030“ stiprybė – įvairių Koalicijos narių perspektyvų derinimas siekiant sukurti visapusiškos psichikos sveikatos sektoriaus pertvarkos viziją. Siūlydama konstruktyvius sprendimus, Koalicija stiprina aktyvų visuomeninio sektoriaus dalyvavimą priimant politinius sprendimus ir bendradarbiauja su sveikatos priežiūros institucijomis.

 

Gyvenimo nuopelnų apdovanojimas

- Skiriamas asmeniui už gyvenimo nuopelnus žmogaus teisių srityje, kurio aktyvūs ir iniciatyvūs veiksmai prisidėjo prie lygybės, įvairovės ir tolerancijos idėjų skatinimo ir puoselėjimo -

Šio apdovanojimo nominantai nėra skelbiami viešai. Nugalėtoją renka Atrankos komisija slaptu balsavimu. Nugalėtoja/-s bus paskelbta/-s ceremonijos metu.

 

KAIP VYKSTA LAIMĖTOJŲ ATRANKA?

Laimėtojų atranka vyksta dviem etapais.

  1. Pirmame etape įvairios institucijos, organizacijos, savivaldybės ir visi norintys asmenys gali nominuoti kandidatus vienoje iš kategorijų, argumentuojant už kokius tiksliai veiksmus ar nuopelnus nominantas siūlomas. Pasibaigus kandidatūrų į apdovanojimus teikimams, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba organizuoja atrankos komisijos, sudarytos iš žmogaus teisių ir lygių galimybių srityje dirbančių ekspertų, posėdį, kurio metu apsvarsčius visus gautus pasiūlymus, į kiekvieną kategoriją atrenkami 3 nominantai tolimesniam balsavimui.
  2. Antrojo atrankos etapo metu, visuomenė atviro internetinio balsavimo būdu kviečiama iš komisijos atrinktų 3 kandidatų atrinkti vieną laimėtoją kiekvienoje kategorijoje. Galutinis kiekvieno nominanto balas susideda iš komisijos ir atviro internetinio balsavimo rezultatų. Komisijos ir internetinio balsavimo rezultatai sudaro po 50 procentų galutinio balo. Nominantas savo nominacijoje turintis aukščiausią komisijos ir internetinio balsavimo suminį balą skelbiamas šios nominacijos laimėtoju.

Gyvenimo nuopelnų nominacija nėra teikiama visuotiniam internetiniam balsavimui, iš visų gautų pasiūlymų komisija išrenka laimėtoją slaptu balsavimu.

Kandidatų gauti nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus Atrankos komisijos darbo reglamentas

Įsakymas dėl kandidatų gauti nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus Atrankos komisijos sudarymo

 

Šaltinis: http://www.lygybe.lt/lt/nacionaliniailygybesirivairovesapdovanojimai
Panaudota ir 15min. foto (Žygimanto Gedvilos).

Narystės forma

Ataskaitos

D. U. K.

Kontaktai / Contacts