2017 m. lapkričio 15 d.

Švedijos ekspertas: verslas vien pelnui – pasenusi samprata

Ekonomikos Nobelio premijos laureato Miltono Friedmano ištara, kad verslo atsakomybė apsiriboja vien pelno rodikliais – nebetinka mūsų laikams. Verslininkai ilgainiui privalės mokytis įvertinti savo veiklos daromą poveikį ir atskleisti, kaip prisideda prie socialinių problemų sprendimo.

Tokias pagrindines tvarumo ir atsakomybės tendencijas įvardija Švedijos atsakingo verslo tinklo ekspertas Ola Löhman, kurį pakalbino LAVA valdybos narys Paulius Stonis

Ola Löhman, kaip pagrindinis pranešėjas, ketvirtadienį Vilniuje dalyvaus tarptautinėje atsakingo verslo metinėje konferencijoje „Atsakomybės ekonomika: nuo spontaniškos savanorystės link naujų verslo modelių“.

– Esate Švedijos atsakingo verslo tinklo ekspertas. Švedija daugeliui atrodo, kaip neabejotina tvarumo ir socialinės atsakomybės lyderė pasaulyje. Ar galite pasakyti, kaip verslo socialinę atsakomybę suvokia Švedijos verslas ir visuomenė? Kodėl švedai įsitikinę, kad socialinė atsakomybė yra svarbu?

– Švedijoje verslo socialinė atsakomybė suvokiama labai panašiai kaip ir likusioje Europoje, tik manant, kad šioje srityje esame išskirtiniai. Bet tai nėra tiesa. Švedija gali būti laikoma pavyzdžiu nebent ta prasme, kad turime socialinę bendradarbiavimo sutartį tarp profesinių sąjungų, valstybės ir verslo kompanijų. Šis socialinis modelis kartais apibrėžiamas kaip socialinės atsakomybės pavyzdys, tačiau tai nėra tapatu.

Verslo socialinė atsakomybė iš esmės pasireiškia tada, kai korporacijos užsiima savireguliacija – savanoriškais pagrindais rūpinasi verslo daromu poveikiu, atsižvelgia į socialinį kontekstą, kuris iš esmės apima visas suinteresuotas šalis. Tokia verslo atsakomybės idėja yra pagrįsta tada, jei ji atsispindi ir kiekvienos kompanijos kainodaros mechanizmuose. Tad, šiuo požiūriu, Švedija nėra niekuo išskirtinė.

– Koks Švedijos vyriausybės vaidmuo verslo socialinės atsakomybės kultūros formavimo procese? Ar vyriausybė kokiu nors būdu įsitraukia ar remia bendrovių pastangas būti socialiai atsakingomis?

– Švedijos vyriausybė daugelio bendrovių atžvilgiu nesiima jokių veiksmų. Tačiau valstybinės įmonės turi teikti ataskaitas pagal GRI metodologiją ir, žinoma, atsižvelgti į žmogaus teises bei kitus universalius principus.

– Kai kurie pasaulio verslininkai ar net nevyriausybinių organizacijų atstovai, ir čia Lietuva nėra išimtis, vis dar „įstrigę“ ekonomisto Miltono Friedmano pateiktoje verslo socialinės atsakomybės sampratoje, anot kurios vienintelė verslo atsakomybė – pelno užtikrinimas akcininkams. Ką šiandien galėtume pasakyti taip tebemąstantiems?

– Pradėčiau nuo to, kad Miltonas Friedmanas šiuo požiūriu nebuvo tinkamai suprastas. M. Friedmano kritika buvo ne tai, kad korporacijos negali iš principo būti socialiai atsakingos. Jo kritika akcentuoja tai, kad verslo lyderiai neturi kompetencijos tai padaryti.

Į tai dėmesį yra atkreipę ir ekonomistai Josephas Stieglitzas bei Paulas Krugmanas. Jų argumentas yra tas, kad makro perspektyvos verslui yra daug sudėtingesnės nei mikro perspektyvos. M. Friedmanas iš esmės sako, kad verslas užsiima tik verslu, nes jis neturi įgūdžių daryti daugiau. Tačiau tai nebėra teisinga, nes šiandien verslas privalo išmokti daryti daugiau arba paaiškinti, kodėl to nedaro. To prašo ir nauja direktyva.

– Koks visuomenės spaudimo vaidmuo verslo norui imtis socialinės atsakomybės praktikų?

– Manau, kad gerai suprantu klausimo esmę – Europoje naujoji direktyva dėl verslo socialinės atsakomybės privers finansines įstaigas ir dideles korporacijas atskleisti, kaip jos elgiasi įvairiais socialinių klausimu požiūriu. Tai paveiks jų vertės grandinę. Bet šitaip kuriama trintis tarp vartotojo ir darbuotojo dažnai neveikia.

Tačiau kai patiems akcininkams pradeda kilti šie klausimai, dalykai ima keistis – nes, jei daugiau kaip 50 proc. tavo verslo kapitalo savininkai yra pensijų fondai, tai reiškia, kad jį valdo paprasti žmonės. O juk įprasta manyti, kad paprasti žmonės labai pritiria tvarumui ir socialinei atsakomybei.

– Kodėl turėtų būti svarbu investuoti į verslo socialinę atsakomybę?

– Nesu tikras, kad yra koks nors vienintelis atsakymas į šį klausimą. Bendrasis atsakymas yra tas, kad šiandien yra pasikeitusi korporacijų strateginė perspektyva – tapo strategiškai svarbu susitvarkyti su tuo, kas ankščiau galbūt buvo laikoma eilinėmis verslo „nesėkmėmis.

Tai taip pat reiškia, kad nebėra universalių perspektyvų. Šiandien kiekviena kompanija turi aiškintis, kas jai yra strategiškai svarbu. Tad, investuoti į socialinę atsakomybę yra lygiai tiek pat priežasčių, kiek yra bendrovių. Kiekviena kompanija turi aiškintis, ar yra tam tikrų rizikų bei galimybių, kurios turėtų būti strategiškai valdomos arba ne.

Taigi, neinvestuoti į socialinę atsakomybę irgi yra strateginis sprendimas, kuris gali būti lygiai tiek pat reikšmingas, kiek ir į ją investuoti. Tai atsispindi ir naujoje direktyvoje. Jei įmonė, kuriai galioja direktyvos reikalavimai, nusprendžia neatskleisti, kaip valdo vieną ar kitą savo veiklos poveikį, ji privalo pateikti „pagrįstą paaiškinimą“. Tai reiškia, kad turite pats suprasti ir gebėti argumentuotai paaiškinti, kodėl jūsų valdoma įmonė neįsitraukia į visuomenę. Tam reikia daug informacijos ir išmanymo.

– Kokios yra reikšmingiausios verslo socialinės atsakomybės tendencijos šiandien?

– Pirmoji – tai visiškai naujas dėmesys ir pastangos reikšmingus įmonių veiklos aspektus vertinti iš finansinės perspektyvos. Tai naujas požiūrio kampas, kuris verčia judėti nuo socialinės atsakomybės, kaip viešųjų ryšių įrankio sampratos, prie tokios, kuri suprantama kaip finansiškai reikšminga veikla.

Antroji tendencija yra pirmosios pasekmė – matysime inovacijų ir naujų praktikų, kuriomis bus siekiama integruoti socialinės atsakomybės aspektus į verslo vadybos modelius ir sistemas. Ir trečioji – vis labiau augantis supratimas, kad visgi trūksta suvokimo ir žinių, kaip iš tikrųjų veikia socialinė atsakomybė strateginiu požiūriu – kad tai neturi būti orientuota į viešuosius ryšius ar prekės ženklo rizikų valdymą.

– Pabaigai, prašau pasidalinkite, jūsų manymu, geriausiu verslo socialinės atsakomybės praktikos pavyzdžiu iš Švedijos.

– Tiesą sakant, man to neleidžiama daryti. Kaip jau minėjau, nebeturi būti savaime suprantama, jog bendrovės turėtų išsamiai atskleisti savo gerąsias praktikas.

Jei bendrovės tikrai supranta, kaip veikia socialinė atsakomybė, o tokių yra keletas, jos dažniausiai tuo nesidalija, nes tai yra konkurencinis pranašumas, kurį būtina saugoti.

Tačiau galiu kalbėti bendrai. Strateginis dėmesys šiuo metu daugiausiai skiriamas to, kas vadinama socialiniais klausimais ir perspektyvomis, integravimui į kiekvienos bendrovės verslo modelį. Ir, kaip jau minėjau, tai daroma iš strateginės finansinės perspektyvos.

– Dėkoju už pokalbį.

 Interviu skelbtas: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/pranesimai/svedijos-verslo-atsakomybes-ekspertas-verslas-vien-pelnui-pasenusi-verslo-samprata-231-882082?all#print

Narystės forma

Ataskaitos

D. U. K.

Kontaktai / Contacts