PARTNERYSTĖ ĮGYVENDINANT TIKSLUS
STIPRINTI VYSTYMOSI DARBOTVARKĖS ĮGYVENDINIMO PRIEMONES IR PAGYVINTI GLOBALIĄ PARTNERYSTĘ DARNIAM VYSTYMUISI
Siekiant sėkmingai įgyvendinti darnaus vystymosi darbotvarkę reikia partnerystės tarp vyriausybių, privataus sektoriaus ir pilietinės visuomenės. Šios partnerystės turi būti grindžiamos bendrais principais ir vertybėmis, bendra vizija ir bendrais tikslais, kur žmonės ir planeta yra centre.
Reikia imtis skubių veiksmų mobilizuoti, nukreipti ir išlaisvinti privačių išteklių galią siekiant darnaus vystymosi tikslų. Ilgalaikės investicijos, įskaitant tiesiogines užsienio investicijas, reikalingos kritiniuose sektoriuose, ypač besivystančiose šalyse. Tai apima tvarią energiją, infrastruktūrą ir transportą, taip pat informacines ir ryšių technologijas. Viešasis sektorius turi nustatyti aiškią kryptį. Peržiūros ir stebėsenos sistemos, reglamentai ir skatinimo struktūros turi būti perkurtos, siekiant pritraukti investicijas ir sustiprinti darnų vystymąsi. Turėtų būti stiprinami nacionaliniai priežiūros mechanizmai, pvz., Aukščiausiųjų audito institucijų ir įstatymų leidėjų priežiūros funkcijos.
UŽDAVINIAI
Finansai
17.1. Stiprinti vidaus išteklių mobilizavimą, be kita ko, teikiant tarptautinę paramą besivystančioms šalims, siekiant pagerinti vidaus ir kitų pajamų surinkimo pajėgumus.
17.2. Išsivysčiusios šalys visapusiškai turi vykdyti savo oficialius paramos vystymuisi įsipareigojimus, įskaitant daugelio išsivysčiusių šalių įsipareigojimą siekti 0,7 proc. OPV / BNP besivystančioms šalims ir 0,15–0,20 proc. OPV / BNP mažiausiai išsivysčiusioms OPV teikėjams. Raginamos apsvarstyti galimybę nustatyti tikslą, kad mažiausiai išsivysčiusioms šalims būtų skirta ne mažiau kaip 0,20 proc. OPV / BNP.
17.3. Mobilizuoti papildomus finansinius išteklius besivystančioms šalims iš įvairių šaltinių.
17.4. Padėti besivystančioms šalims siekti ilgalaikio skolos tvarumo, koordinuojant politiką, kuria siekiama skatinti skolų finansavimą, skolų sumažinimą ir skolų restruktūrizavimą, ir spręsti labai įsiskolinusių neturtingų šalių išorės skolą, kad būtų sumažintas skurdas.
17.5. Priimti ir įgyvendinti mažiausiai išsivysčiusių šalių investicijų skatinimo tvarką.
Technologijos
17.6. Didinti Šiaurės ir Pietų, Pietų ir Pietų bei trikampio regionų tarptautinį bendradarbiavimą ir prieigą prie mokslo, technologijų ir naujovių; gerinti keitimąsi žiniomis abipusiai priimtinomis sąlygomis, įskaitant geresnį esamų mechanizmų koordinavimą, ypač Jungtinių Tautų lygmeniu.
17.7. Skatinti ekologiškų technologijų kūrimą, perdavimą, sklaidą ir sklaidą besivystančioms šalims palankiomis sąlygomis, įskaitant lengvatines sąlygas.
17.8. Iki 2017 m. iki galo įgyvendinti mažiausiai išsivysčiusių šalių technologijų banko ir mokslo, technologijų ir naujovių diegimo gebėjimų stiprinimo mechanizmą ir sustiprinti technologijas, ypač informacines ir ryšių technologijas.
Gebėjimų stiprinimas
17.9. Padidinti tarptautinę paramą veiksmingam ir tikslingam gebėjimų ugdymui besivystančiose šalyse, siekiant paremti nacionalinius planus įgyvendinti visus tvaraus vystymosi tikslus, įskaitant Šiaurės ir Pietų, Pietų ir Pietų bei trišalį bendradarbiavimą.
Prekyba
17.10. Skatinti visuotinę, taisyklėmis pagrįstą, atvirą, nediskriminacinę ir teisingą daugiašalę prekybos sistemą pagal Pasaulio prekybos organizaciją, taip pat baigiant derybas pagal Dohos plėtros darbotvarkę.
17.11. Žymiai padidinti besivystančių šalių eksportą, ypač siekiant iki 2020 m. padvigubinti mažiausiai išsivysčiusių šalių pasaulinio eksporto dalį.
17.12. Mažiausiai išsivysčiusioms šalims užtikrinti patekimą į rinką be muitų ir kvotų, remiantis Pasaulio prekybos organizacijos sprendimais, taip pat užtikrinant, kad lengvatinės kilmės taisyklės, taikomos importui iš mažiausiai išsivysčiusių šalių, būtų skaidrios ir paprastos ir prisidėtų prie patekimo į rinką palengvinimo.
Politika ir institucinė darna
17.13. Didinti pasaulinį makroekonominį stabilumą, įskaitant politikos koordinavimą ir politikos darną.
17.14. Stiprinti darnaus vystymosi politikos nuoseklumą.
17.15. Gerbti kiekvienos šalies politikos erdvę ir vadovavimą kuriant ir įgyvendinant skurdo panaikinimo ir tvaraus vystymosi politiką.
Daugiašalės partnerystės
17.16. Stiprinti pasaulinę partnerystę darniam vystymuisi, kurią papildytų daugiašalės partnerystės, kurios sutelktų ir dalijimąsi žiniomis, patirtimi, technologijomis ir finansiniais ištekliais, kad būtų galima pasiekti darnaus vystymosi tikslų visose šalyse, ypač besivystančiose šalyse.
17.17. Skatinti veiksmingas viešąsias, viešojo ir privačiojo sektorių bei pilietinės visuomenės partnerystes, remiantis partnerystės patirtimi ir išteklių panaudojimo strategijomis.
Duomenys, stebėsena ir atskaitomybė
17.18. Iki 2020 m. stiprinti paramą besivystančioms šalims, įskaitant mažiausiai išsivysčiusias šalis ir mažas salų besivystančias šalis, didinti gebėjimų stiprinimą, kad būtų galima gerokai padidinti kokybiškų, savalaikių ir patikimų duomenų, suskirstytų pagal pajamas, lytį, amžių, rasę, etninę kilmę, prieinamumą, migracijos statusą, negalią, geografinę padėtį ir kitas ypatybes, svarbias nacionaliniu mastu.
17.19. Iki 2030 m. remtis esamomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama nustatyti darnaus vystymosi pažangos matavimus, kurie papildo bendrąjį vidaus produktą, ir remti statistinių gebėjimų stiprinimą besivystančiose šalyse.
