LT
Darnaus verslo konferencija atskleidė žiedinės ekonomikos svarbą

Prognozuojama, kad Europos Sąjungos pasirengimas ir perėjimas į žiedinę ekonomiką sukurs 580 000 naujų darbo vietų, kasmet 3 % didins resursų naudojimo efektyvumą, o iki 2030 m. sukurs Europos Sąjungos ekonomikai 1,8 trilijonų eurų pridėtinės vertės bei sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus į atmosferą iki 450 milijonų tonų.

Lapkričio 12 dieną Vilniuje vykusi tarptautinė darnaus verslo konferencija “Nordic-Baltic Sustainability Summit 2019” žiedinės ekonomikos tema sukvietė pasidalinti politikos, verslo ir tvaraus vystymosi ekspertus iš Lietuvos bei Skandinavijos šalių.

Pagrindinis politinio lygmens pranešėjas Masamichi Kono, EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) generalinio sekretoriaus pavaduotojas atidarymo pranešime kalbėjo apie klimato kaitos keliamas ekosocialines problemas ir globalaus požiūrio svarbą žiedinės ekonomikos kontekste, apie šio modelio pasirinkimo svarbą ir nuoseklų jo laikymąsi. Jis ragino vadovautis EBPO gairėmis ir žiniomis vystant žiedinę ekonomiką bei bendradarbiauti su tarptautine bendruomene dalinantis gerąja patirtimi.

Danijos viešojo ir privataus kapitalo institucijos „State of Green” vadovas Finn Mortensen akcentavo nacionalinės lyderystės žiedinės ekonomikos temos trūkumą pasaulyje ir Europoje, taip pat ragino daugiau bendradarbiauti skatinant naujų verslo modelių kūrimąsi. Danijos įmonė A/S Novo Nordisk pasidalino įspūdingu industrinės simbiozės modeliu Kalundborg savivaldybėje, kuriame žiediniu metodu susijungė net kelių skirtingų sektorių verslai.

Kiti Lietuvos, Danijos, Norvegijos verslo atstovai palietė finansinio skatinimo bei palankaus politinio reguliavimo svarbą, nes be paramos verslas sunkiai imsis reikšmingų veiksmų, o jie vienareikšmiškai reikalingi kuomet yra kalbama apie esminį verslo persiorientavimą nuo linijinės ekonomikos „imk – gamink – išmesk“ link uždaro žiedinio modelio.

„Žiedinė ekonomika yra verslo galimybė, o ne problema. Tai mąstysena, kuri gali padėti jau esamas perteklinio gamtos resursų vartojimo ir atliekų generavimo problemas spręsti tvariai. Antrinio panaudojimo rinka turi didelę vertę, o linijinėje gamyboje ši vertė neįsisavinama. Šiuo metu Europos Komisija sistemina žiedinės ekonomikos reguliavimą per tvarių finansų sistemos kūrimą, kad tvarios investicijos skatintų kuo didesnį žiedinės ekonomikos efektyvumą ir inovatyvių verslo modelių kūrimąsi, tad perspektyva yra gera.“- sako tvaraus verslo ekspertė Valda Chošnau iš Lietuvos atsakingo verslo asociacijos.

Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta valstybės ir verslo bendradarbiavimui, kurioje pasisakė užsienio ir Lietuvos institucijų atstovai: EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Masamichi Kono, Danijos viešojo ir privataus kapitalo institucijos “State of Green” atstovas Finn Mortensen, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiūtė, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda, Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro ekspertė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė ir kiti.

Antrojoje dalyje verslo įžvalgomis ir iššūkiais dalinosi užsienio svečiai iš Danijos ir Norvegijos, Europos augalų augintojų asociacijos, taip pat Kęstutis Jusčius iš „Auga Group“ bei tvaraus verslo ekspertė Valda Chošnau iš Lietuvos atsakingo verslo asociacijos.

Renginį organizavo Norvegijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos prekybos rūmai, Šiaurės Ministrų Tarybos biuras Lietuvoje, Danijos ambasada Lietuvoje, Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Lietuvos nacionalinis koordinacinis centras, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Užsienio reikalų ministerija.