LT
Diskusija: Žvilgsnis į Baltijos jūros ateitį?

Baltijos jūros tarša – žmogaus veiklos aplink Baltijos jūrą rezultatas. Žemės ūkis atsakingas už dalies maistingųjų medžiagų išplovimą į vandentakius (ežerus, upes ir gruntinius vandenis), ir galiausiai – į jūrą. Apie 50 % azoto antropogeninės apkrovos (53 % bendrojo azoto apkrovos) ir beveik 50 % antropogeninės fosforo apkrovos (46 % bendrojo fosforo apkrovos) gali būti priskiriama žemės ūkiui. Dėl ūkinės veiklos Lietuvoje į Baltijos jūrą patenka 5% bendrojo azoto ir 7 % bendrojo fosforo (HELCOM 2010). Pagal prognozes iki 2050 m. žmonių skaičius išaugs iki 9 mlrd. Esant ribotiems vandens, energijos ir dirvožemio ištekliams, pasaulinio maisto gamyba turės padidėti 70 %. Žemės ūkyje gaminant saugų ir kokybišką maistą aplinkos kokybės tyrimai turėjo ir turės strateginę reikšmę.

Pastaruoju metu pasireiškianti klimato kaita kelia grėsmę aplinkai, ekosistemoms, žemės ūkio veiklai ir ekonomikos vystymuisi. Remiantis geriausia turima moksline informacija, pateikta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos penktojoje vertinimo ataskaitoje  ir kitose paskelbtose mokslinėse studijose,  didžiausią įtaką klimato sistemai daro antropogeninės kilmės medžiagos. ES Komunikato Europos žaliojo kurso   įgyvendinimui  numatoma, kad iki 2050 m. poveikis klimatui taps neutraliu. Šiuo tikslu Sąjunga įgyvendins iniciatyvas, kuriomis bus saugoma aplinka, ypatingas dėmesys skiriamas natūralioms, buveinėms, skatinama žalioji ekonomika. Siekiama apsaugoti, tausoti ir puoselėti ES gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Norėdama apsaugoti Europos piliečius ir ekosistemas, ES turi geriau stebėti oro, vandens, dirvožemio ir vartojimo prekių taršą, apie ją pranešti, užkirsti jai kelią ir ištaisyti jos padarytą žalą. Tam ES ir valstybės narės turės sistemingiau žvelgti į visų sričių politiką bei taisykles. Siekdama spręsti šias tarpusavyje susijusias problemas, 2021 m. Komisija ketina priimti nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos veiksmų planą. Turi būti atkurtos natūralios požeminio ir paviršinio vandens funkcijos. Jos būtinos norint išsaugoti ir atkurti ežerų, upių, šlapynių ir upių žiočių biologinę įvairovę ir mažinti potvynių daromą žalą ar apskritai jų išvengti.

Kokių veiksmų imsimės kiekvienas šiandien?

Pašnekovai:

prof. dr. Laima Česonienė, Aplinkos ir ekologijos institutas, Miškų ir ekologijos fakultetas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, diskusijos moderatorė, LAVA ekspertų tarybos narė.

Aistė Kubiliūtė Aplinkos apsaugos agentūros, Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja.

Giedrė Juknienė Kauno rajono savivaldybės administracijos, Aplinkos skyriaus, Vyr. specialistė.

Tomas Demikis VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas.

Diskusijos video įrašą rasite ČIA.

Apie projektą: Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) Ekspertų taryba kartu su 15 min.lt, pristato naują tęstini projektą, kurio tikslas – Pasaulinių darnaus vystymosi tikslų (DV17) aktualizavimas ir sklaida. Su šių sričių ekspertais, mokslininkais ir profesionalais planuojamas tęstinis diskusijų ciklas apie tvarumo svarbą. Esame tikri, kad žinios bei rekomendacijos bus naudingos tiek verslo atstovams, tiek visuomenei.